Ar darbdaviui gali tekti atlyginti žalą, jei darbuotojas susižeidžia žaisdamas „Pokemon Go“?

„Pokemon Go“ jau įtraukė tiek jaunus, tiek vyresnius žaidėjus. Nors šis žaidimas gali būti puikus pretekstas pajudėti ir pagaliau padidinti per dieną nueitų kilometrų skaičių, vertėtų įvertinti ir su žaidimu susijusias rizikas, ypač jei jį aktyviai žaidžia Jūsų įmonės darbuotojai.

Pirmas pavojus gana akivaizdus – darbuotojas vykdamas į darbą ar iš jo gali susižeisti. Žiūrėjimas į telefono ekraną, o ne į darbuotoją supančią aplinką, smarkiai padidina nelaimingų atsitikimų riziką. Svarbu tai, kad įvykus nelaimingam atsitikimui, tam tikrais atvejais gali kilti darbdavio atsakomybė. Nelaimingas atsitikimas, įvykęs ne dėl darbuotojo kaltės, įprastiniu, tiesioginiu maršrutu jam vykstant į darbą arba grįžtant iš darbo, prilyginamas nelaimingam atsitikimui darbe. Taigi darbdaviui gali tekti atlyginti darbuotojo patirtą žalą, jei nebus įrodyta, kad dėl tokio nelaimingo atsitikimo kaltas pats darbuotojas. Žinoma, pripažinus nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu, darbuotojo gydymo išlaidos ir negautos pajamos būtų kompensuojamos valstybinio socialinio draudimo lėšomis, tačiau tuo atveju, jei darbuotojo gauta išmoka nevisiškai padengtų realiai patirtą žalą, skirtumą gali tekti padengti darbdaviui.

Atrodo savaime suprantama, kad darbuotojas neatsargiai ir neapdairiai elgdamasis yra pats atsakingas už savo veiksmų pasekmes ir darbdavio atsakomybės klausimas neturėtų būti keliamas. Deja, kilus ginčui darbdaviui vis tik gali tekti įrodyti, kad būtent jis ėmėsi visų galimų prevencinių priemonių, jog užtikrintų darbuotojo saugą ir sveikatą. Šis klausimas ypač svarbus, jei darbuotojas susižeidžia darbo metu darbdavio patalpose, pavyzdžiui, nusprendęs sugauti „Pikachu“ lipdamas laiptais nukrito ir susilaužė kurią nors kūno dalį. Ir jei laiptai buvo slidūs, nebuvo laiptų turėklo, arba nutrupėjęs vienas laiptelis, štai Jums ir klausimas, dėl kokios priežasties darbuojas susižeidė: dėl to, kad spoksojo į mobiliojo telefono ekraną, ar dėl to, kad darbdavio patalpos nėra saugios?

Darbdavys privalo organizuoti darbą saugiomis sąlygomis, o kiekvieną nelaimingą atsitikimą, kuris įvyko darbo metu, pakeliui į darbą ar iš jo, privalo tirti nustatyta tvarka. Taigi net jei nelaimingas atsitikimas įvyko gaudant „pokemonus“, vien tokio įvykio vieta ar laikas gali lemti, kad darbdavys bus įtrauktas į jo tyrimą arba netgi bus keliamas darbdavio atsakomybės klausimas. O jei tiriant tokį įvykį bus nustatyta, kad iš tiesų buvo tam tikrų pažeidimų arba nepavyks įrodyti, kad darbuotojas susižeidė būtent dėl savo neatsargaus elgesio, darbdavys gali tapti tuo „atpirkimo ožiu“, kuris privalės kompensuoti „pokemonų“ gaudynių pasekmes.

Tokiu atveju rekomenduotina įmonėje patvirtinti mobiliųjų įrenginių naudojimo bei elektroninių žaidimų žaidimo taisykles. Taisyklėse rekomenduotina numatyti, kad bet kurių elektroninių žaidimų žaidimas darbo metu, pertraukų metu ar vykstant į darbą arba iš jo yra draudžiamas, o mobilieji įrenginiai suteikti darbdavio negali būti naudojami žaisti tokiems žaidimams. Bet koks nelaimingas atsitikimas įvykęs dėl šių taisyklių pažeidimo bus laikomas įvykusiu dėl darbuotojo kaltės. Sakysite, koks tokių taisyklių tikslas? Vistiek darbdavys nepatikrins, ką darbuotojas veikia pertraukos metu ar vykdamas į darbą. Taip, tai tiesa, tačiau patvirtinus šias taisykles ir papildomai darbuotoją informavus, galima ženkliai sumažinti riziką, kad nelaimingo atsitikimo atveju kaltas bus darbdavys.

Taisykles ypač svarbu patvirtinti tais atvejais, kai darbuotojas darbo metu vairuoja transporto priemonę. Tokiu atveju iškyla rizika ne tik kompensuoti darbuotojo patirtą žalą, bet ir darbuotojo pėstiesiems ar keleiviams sukeltą žalą. Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, samdant darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines ar tarnybines pareigas, kaltės. Darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar didelis neatsargumas. Tai reiškia, kad darbdavys privalo atlyginti darbuotojo sukeltą žalą, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltas darbuotojas.

Vertinant tai, kad „pokemonų“ gaudymas populiarėja ne tik tarp kamščiuose užstrigusių keleivių, bet ir taksi vairuotojų, itin svarbu turėti tvarką, kurioje būtų numatyta, kokiais tikslais galima naudoti mobiliuosius įrenginius (pavyzdžiui, norint priimti užsakymą, naudotis navigacija ir kt.) ir kad tokių įrenginių naudojimas žaisti žaidimus yra draudžiamas. Įsivaizduokite, kokią grėsmę kelia vairuotojas viena ranka prilaikantis vairą, o kita bandydamas sugauti retą „pokemoną“.

Taigi, nors „Pokemon Go“ gali būti puiki laisvalaikio praleidimo priemonė, šios programėlės naudojimas darbo metu sukelia riziką ne tik darbuotojui, bet ir kitiems asmenims. Darbdaviams rekomenduotina reaguoti į šią rinkos naujovę ir įvesti naujas taisykles arba pakoreguoti jau esančias tam, kad dėl nesusipratimo ar netinkamo aplinkybių susiklostymo netektų atlyginti patirtos žalos.

Advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė Jovita Valatkaitė