A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos verslas sukluso. Ne visi tiki, kad diktatorius tam ryšis, nes nacionalizavimas pakenktų pačios Baltarusijos ekonomikai ir sunaikintų Vakarų investuotojų pasitikėjimo likučius. Jei vis dėlto grasinimai taptų realybe, investuotojai galėtų gintis vadovaudamiesi ICSID Konvencija.

Baltarusija, kitaip nei Rusija, šią konvenciją yra ir pasirašiusi, ir ratifikavusi. Tad nukentėję nuo neteisėtų Minsko veiksmų Lietuvos investuotojai savo teises galėtų ginti tarptautiniame arbitraže.

Lietuvos investuotojai ICSID arbitraže jau yra turėję investicinį ginčą su Baltarusija. A. Lukašenkos pareiškimai leidžia spėti, kad tokių ginčų gali ir daugėti. Juo labiau žinant ir egzistuojančią Baltarusijos politiką užsienio įmonių iš „nedraugiškų šalių“ atžvilgiu, kuomet yra imamasi įvairių priemonių prieš užsienio šalių investuotojus. Jau kurį laika egzistuoja praktika, kuomet užsienio investuotojai yra varžomi, apribojant jų galimybes pasitraukti, perleisti ar reorganizuoti verslą, apsaugoti savo investicijas Baltarusijoje ar apskritai jas patraukti į kitas šalis. Tam yra pasitelkiami įvairiausi metodai, pradedant įvairių teisės aktų, apribojančių užsienio investuotojų laisvę ir savigynos veiksmus, priėmimu bei baigiant spaudimu pasitelkiant teisėsaugos ir saugumo institucijas.

Būtent tokioms situacijoms skirta ICSID konvencija, padedanti šios Konvencijos dalyvėms išspręsti tarpusavio ginčus nešališkame arbitraže, išvengiant politiškai veikiamų „teisingumo“ procesų nedraugiškose valstybėse.

Kas yra ir kaip veikia ICSID?

1996 m., Vašingtone priimta ICSID (angl. International Centre for Settlement of Investment Disputes) Konvencija yra instrumentas, skirtas spręsti investuotojų ir investicijas priimančių valstybių tarpusavio ginčus. Lietuva prie Konvencijos prisijungė 1992 m. rugpjūčio 5 d. Nuo tada Lietuvos verslo subjektai ginčus pagal ICSID Konvenciją iniciavo 6 kartus, o prieš Lietuvą ICSID arbitraže pradėti 3 procesai.

Šiandien Konvencijos narėmis yra didžioji dalis pasaulio valstybių, įskaitant Kiniją. Tiesa, ji neapima ES šalių investicinių ginčų. 2020 m. Briuselyje nutarta, kad Bendrijos šalių investuotojų ginčai bus sprendžiami vadovaujantis ES teise.

Kilus ginčui, investuotojai gali su investicijas priimančia valstybe susitarti perduoti ginčą spręsti ICSID arbitražui. Čia ginčus sprendžia nepriklausomi pripažinti arbitrai, užtikrinantys ginčų sprendimo procedūros skaidrumą.

Kita vertus, gali būti problemų su sprendimų vykdymu. Jie pagal Konvenciją yra neskundžiami ir privalomi ir vykdyti. Tačiau Baltarusijos teismai dėl pastarojo meto pokyčių gali blokuoti sprendimo vykdymą. Vis dėlto, net ir tokiu atveju išlieka galimybė vykdymą atlikti pagal skolininko turto buvimo vietą, taip padidinant priimto sprendimo įgyvendinimo tikimybę.

Esmė tokia: ICSID arbitražo sprendimas yra vykdomas tiesiogiai, todėl siekdamas tinkamo arbitražo sprendimo vykdymo, investuotojas turi kreiptis į kitos ginčo pusės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą. Problema tame, kad A. Lukašneka šiemet balandį pasirašė dekretą, kuriuo vienašališkai sustabdė teismo sprendimų ir dokumentų vykdymą, jei jie priimti Baltarusijos atžvilgiu „nedraugiškose valstybėse“.

Ką daryti su Rusija?

Tačiau net ir tais atvejais, kai valstybės vengia jų atžvilgiu priimtų sprendimų vykdymo, egzistuoja galimybė savo reikalavimą nukreipti į atsakovo turtą, esantį demokratinėse jurisdikcijose, kuriose realiai veikia teisės viršenybės principas. Aptikus tokį atsakovo turtą arbitražo sprendimų vykdymą galima nukreipti į tą turtą, vadovaujantis turto buvimo vietos teise.

Su Rusija – sunkiau. Ji ICSID Konvenciją yra pasirašiusi, bet jos neratifikavusi. Taigi, Rusijos atveju, matyt, reikėtų ieškoti kitų instrumentų. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, dvišalės sutartys, jei jose numatyti ginčų sprendimo būdai. Tiesa, dabartinių geopolitinių įvykių kontekste ir jų galiojimas gali būti sustabdytas. Kraštutinis variantas – sankcionuotų asmenų, susijusių su Kremliumi, turto panaudojimas. Bet dėl to tikriausiai turėtų sutarti visa ES.

Kita vertus, Rusija Konvencijos negali naudoti ir savo interesų apsaugai. Štai, pavyzdžiui Vokietijos vyriausybė neseniai pranešė nusprendusi nacionalizuoti buvusį Rusijos gamtinių dujų monopolininko „Gazprom“ Europos prekybos ir tiekimo padalinį. Rusija tokių dalykų negali ginčyti ICSID arbitraže. Tai palengvina padėtį, kai prireikia užšaldyti sankcionuotų asmenų turtą ar investicijas Vakarų šalyse.