#3 ESG aktualijų suvestinė

Tęsiame savo įsipareigojimą dalintis tvarumo aktualijomis ir pokyčiais tvarumo teisėkūroje birželio mėnesį. Pažymime, kad LR Seime pritarus teisės aktų paketui, kuriuo Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, COBALT komanda padeda organizacijoms tuos pokyčius įgyvendinti ir susiorientuoti tvarumo reguliavimo srityje. Apie tai skaitykite skiltyje „Mėnesio žinutės“.

Norėdami gauti COBALT rengiamą ESG aktualijų apžvalgą el. paštu, prenumeruokite čia.

SKAITYKITE:

• Aktualu ES teisėje: Žuvų populiacijų atkūrimas ir gamtos atkūrimo teisės aktai.
• Aktualu LR teisėje: Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę; Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas; Klimato kaitos valdymo įstatymas; griežtinama administracinė atsakomybė už aplinkos apsaugos pažeidimus; Užsieniečių teisinės padėties įstatymas.
• Mėnesio žinutės: Tvarumo paslaugos; Aktualios diskusijos ES tvarumo transformacijos klausimais.
• „Darbuotojas klausia“: Apie atsakingą darbą su duomenimis.

Aktualu ES teisėje

PAŽANGA ATKURIANT ŽUVŲ POPULIACIJAS

Pranešimas spaudai

Aprašymas. Komunikate išdėstomi Europos Komisijos (EK) pasiūlymai dėl 2025 m. žvejybos galimybių ir pradedamos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais.

Viduržemio ir Juodojoje jūrose išteklių būklė pamažu gerėja, tačiau jų mirtingumas dėl žvejybos vis dar per didelis. Ypatingai didelį susirūpinimą tebekelia padėtis Baltijos jūroje, nes dėl įvairių neigiamų veiksnių žuvų ištekliai toliau mažėja. Kad pagrindinių rūšių ištekliai ir ekosistemos galėtų atsikurti ir neigiamas poveikis būtų šalinamas, EK toliau imsis priemonių.

Kokia nauda? Remiantis Komisijos komunikatu „Tausioji žvejyba ES: dabartinė padėtis ir 2025 m. orientyrai“, ES žvejyba pamažu tampa vis tausesnė. Siekiama dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas žvejybos sektoriaus atsparumas ir ilgalaikis pagrindinių žuvų rūšių klestėjimas visuose jūrų baseinuose.

Kas toliau? Valstybės narės, žvejybos pramonės atstovai, nevyriausybinės organizacijos ir kiti suinteresuoti piliečiai raginami pasidalyti nuomonėmis apie dabartinę padėtį ir žvejybos galimybių pokyčių kryptį 2025 m., nuomonę išsakant iki rugpjūčio 31 d. vyksiančiose viešose konsultacijose internetu.

GAMTOS ATKŪRIMO TEISĖS AKTAS: TARYBA GALUTINAI PRITARĖ TEKSTUI

Pranešimas spaudai / teisės aktas

Aprašymas. Taryba oficialiai priėmė reglamentą dėl gamtos atkūrimo – pirmą istorijoje tokio pobūdžio teisės aktą. Šiuo teisės aktu siekiama įdiegti priemones, kuriomis iki 2030 m. būtų atkurta bent 20% ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas ekosistemas, kurias reikia atkurti.

Reglamentas apima įvairias sausumos, pakrančių ir gėlo vandens, miškų, žemės ūkio ir miestų bei jūrų ekosistemas. Iki 2030 m. valstybės narės, įgyvendindamos atkūrimo priemones, pirmenybę teiks „Natura 2000“ teritorijoms.

Kalbant apie reglamente išvardytas prastos būklės buveines, valstybės narės imsis priemonių, kad šių buveinių būtų atkurta:

• bent 30 % iki 2030 m.,
• bent 60 % iki 2040 m.,
• bent 90 % iki 2050 m.

Nacionaliniai atkūrimo planai. Valstybės narės turės iš anksto parengti ir pateikti Komisijai nacionalinius atkūrimo planus, kuriuose būtų nurodyta, kaip jos sieks nustatytų tikslų. Jos taip pat turės stebėti savo pažangą ir teikti pažangos ataskaitas, grindžiamas ES masto biologinės įvairovės rodikliais.

Balsavimo dėl šio teisės akto metu reikėjo surinkti valstybių, kuriose gyvena ne mažiau kaip 65 proc. ES gyventojų, balsų. Buvo surinkta daugiau kaip 66 proc. balsų. Lietuva šiam reglamentui pritarė paskelbdama nacionalinį pareiškimą, kuriame išdėstyti mūsų šaliai susirūpinimą keliantys klausimai. Pareiškime teigiama, kad šio Reglamento įgyvendinimas padidins administracinę ir finansinę naštą ypač Lietuvos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. Todėl stabilus, aiškus ir kryptingas finansavimas naudojant ES lėšas yra viena iš prielaidų veiksmingai įgyvendinti atkūrimo priemones ir kompensuoti įvairaus laipsnio ekonominės veiklos apribojimus.

Kokia nauda? Nustatomi konkretūs teisiškai privalomi tikslai ir pareigos, susiję su gamtos atkūrimu kiekvienoje iš išvardytų ekosistemų – pradedant sausumos plotais ir baigiant jūrų, gėlo vandens ir miesto ekosistemomis. Reglamentu siekiama sušvelninti klimato kaitą ir gaivalinių nelaimių padarinius. Jis padės ES vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus aplinkosaugos srityje ir atkurti Europos gamtą.

Kas toliau? Reglamentas bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje, nuo kurio laiko įsigalios ir bus tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Aktualu nacionalinėje teisėje

SEIMAS PRITARĖ BENDROVIŲ TVARUMO ATSKAITOMYBĖS DIREKTYVOS (CSRD) PERKĖLIMUI Į NACIONALINĘ TEISĘ

Aprašymas. Birželio 25 d. Seimas išreiškė pritarimą dėl teisės aktų paketo, kuriuo Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva perkeliama į nacionalinę teisę. Už pagrindinį Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektą balsavo 101, susilaikė 1, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Įstatymų paketą sudaro šešiolikos įstatymų pakeitimai, tarp jų naujos redakcijos Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas (ĮĮGAĮ), Finansinių ataskaitų audito įstatymas (FAAĮ).

Kokia nauda? Perkeliant direktyvos reikalavimus į nacionalinę teisę siekiama užtikrinti, jog verslas reguliariai teiktų aiškią, patikimą, aktualią ir palyginamą informaciją tvarumo klausimais. Parengtos tvarumo ataskaitos tampa vienu iš elementų, kurie gerina verslo reputaciją ir veiklos skaidrumą, suteikia galimybes įgauti konkurencinį pranašumą. Tai leidžia klientams, investuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms vertinti ir priimti pagrįstus sprendimus. Be to, siekiama nuosekliai prisidėti prie tvarios ES ekonomikos ir finansų sistemos įgyvendinimo.

Kas toliau? Teisės aktai įsigaliojo šių metų liepos 1 d.

MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMAI – VALDYBOSE DIRBS DAUGIAU MOTERŲ

Įstatymo projektas

Aprašymas. Į nacionalinę teisę siekiama perkelti ES direktyvą dėl lyčių pusiausvyros bendrovių valdybose – planuojama Lietuvos verslo įmonėse įvesti kvotas. Pagal Direktyvą perkeliančias nuostatas, didelės įmonės turės imtis priemonių siekdamos užtikrinti, kad jų valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys iki 2026 m. birželio 30 d. turėtų užimti ne mažiau kaip 33 proc. (bet neviršijant 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. Kandidatai į didelės įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijas turės būti atrenkami remiantis kiekvieno kandidato kvalifikacijų lyginamuoju vertinimu. Prieš atranką ir atrankos metu didelės įmonės turės nustatyti reikalavimus ir kriterijus, taikomus konkrečiai pozicijai užimti.

Kokia nauda? Siekiama griauti barjerus, kurie dėl lyties trukdo siekti karjeros, užimti vadovų pozicijas ir suteikti vienodas galimybes tiek vyrams, tiek moterims siekti savo užsibrėžtų tikslų. Europos lyčių lygybės instituto duomenys rodo, kad moterų dalis 27 ES valstybėse narėse registruotų didžiausių biržinių bendrovių valdybose siekia 33 proc., Lietuvoje – apie 25 proc.

Kas toliau? Po pateikimo įstatymo projektui pritarė Seimas.

SEIMAS PRITARĖ KLIMATO KAITOS VALDYMO ĮSTATYMO PATAISOMS

Klimato kaitos valdymo įstatymas

Aprašymas. LR Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengto Klimato kaitos valdymo įstatymo pataisoms, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos ir įgyvendinamos naujai priimtų ES „Fit for 55“ teisėkūros paketo teisės aktų nuostatos.

Patvirtinus įstatymą, nustatyti griežtesni ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS, angl. EU Emissions Trading System (EU ETS)) reikalavimai, išplečiamas šios sistemos taikymas jūriniam transportui, o nuo 2027 m. ir pastatams, kelių transportui bei papildomiems sektoriams. Lietuvai sudarytos galimybės pasinaudoti ŠESD mažinimo tikslų ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose ir Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF, angl. Land Use, Land-Use Change and Forestry) sektoriaus anglies dioksido absorbentų tikslų vykdymo lankstumo priemonėmis.

Taip pat įstatymu nustatytas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (F-dujų) naudojimo reguliavimas atsižvelgiant į sugriežtintus naujai patvirtinto Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų reglamento įpareigojimus valstybėms narėms dėl F-dujų naudojimo ribojimo, kontrolės, atestatų ir darbuotojų pažymėjimų išdavimo F-dujas tvarkančioms įmonėms.

Kokia nauda? Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimai prisidės prie išmetamųjų ŠESD kiekio ir iškastinio kuro naudojimo mažinimo, energetinės nepriklausomybės didinimo, inovatyvių technologijų diegimo visuose ūkio sektoriuose modernizuojant ir stiprinant jų konkurencingumą.

Kas toliau? Teisės aktas įsigalios 2024 m. liepos 15 d. (tam tikros nuostatos įsigalios vėliau).

GRIEŽTINAMA ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ APLINKOS APSAUGOS PAŽEIDIMUS

Administracinių nusižengimų kodeksas

Aprašymas. Sugriežtintos baudos už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, žvejybos, miško kirtimo ar atkūrimo reikalavimų nesilaikymą. Pagal pažeidimo mastą diferencijuotos baudos už ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų. Dalinamės keletu esminių pakeitimų:

• Fiziniams asmenims nustatyta atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą vykdant transporto priemonių techninę priežiūrą ar remontą, o juridiniams asmenims – už želdynų apsaugos pažeidimus, neteisėtą ar pažeidžiant nustatytus reikalavimus laukinių gyvūnų laikymą ir prekybą, netinkamą invazinių rūšių, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą, neteisėtą fluorintų dujų įvežimą.
• Sugriežtinta atsakomybė už pakartotinai padarytus nusižengimus.
• Diferencijuotos baudos už veiklos vykdymą neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, negavus aplinkosauginio leidimo ar neįregistravus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio, jei tai privaloma padaryti.
• Juridiniams asmenims nustatyta atsakomybė už želdynų ir želdinių žalojimą, neteisėtą jų šalinimą. Ši problema išlieka opi, ypač miestuose, kai su želdinių ir želdynų šalinimu ar sunaikinimu susijusius pažeidimus padaro statybų bendrovės.
• Nustatytos baudos už nelegalių požeminio vandens gręžinių, kuriems įteisinti skirtas terminas baigiasi 2025 m. balandžio 30 d., naudojimą, tikintis paskatinti juos įteisinti arba nenaudojamus gręžinius tamponuoti apsaugant vandens išteklius nuo galimo užteršimo ir kiti pakeitimai.

Kokia nauda? Pakeitimais baudos diferencijuojamos pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai. Tikimasi, kad baudų peržiūrėjimas, atsakomybės nustatymas už veikas, už kurias jos nebuvo taikomos leis sumažinti nusižengimų skaičių. Taip pat prisidės, kad būtų įgyvendinti nacionaliniai bei tarptautiniai tikslai bioįvairovės, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo, atliekų tvarkymo, miškų atkūrimo, vandens ir oro taršos mažinimo, klimato kaitos srityse.

Kas toliau? Teisės aktas įsigalioja 2024 m. liepos 2 d. (tam tikri straipsniai įsigalioja vėliau).

GALIMYBĖ UŽ APLINKOS APSAUGOS PAŽEIDIMUS SKIRTI POVEIKIO PRIEMONĘ – TURTO KONFISKAVIMĄ

Aplinkos apsaugos įstatymas 

Aprašymas. Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimo institutas – už šio teisės akto pažeidimus numatyta galimybė skirti turto konfiskavimą. Konfiskuotas gali būti turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo pažeidimo įrankis, priemonė ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

Kokia nauda? Siekiama griežtinti sankcijas dėl neteisėtų veikų, stiprinti atgrasomąjį poveikį. Tikimasi, jog pažeidimo padarymo įrankio ar gautų pajamų konfiskavimas leis sumažinti nusižengimų skaičių ir įgyvendinti nacionalinius bei tarptautinius tikslus bioįvairovės, atliekų tvarkymo, miškų atkūrimo, vandens ir oro taršos mažinimo srityse. Be to, turto ar įrankio, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, konfiskavimas leistų sumažinti rizikas jį panaudoti kitam pažeidimui ar tęsti neteisėtą veiką.

Kas toliau? Teisės aktas įsigalioja 2024 m. liepos 2 d. (tam tikros nuostatos įsigalioja vėliau).

SEIMAS PRITARĖ UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES ĮSTATYMO PATAISOMS

Užsieniečių teisinės padėties įstatymas

Aprašymas. LR Seimas priėmė Vidaus reikalų ministerijos kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) pakeitimo projektą.

UTPĮ pataisomis nustatomi griežtesni reikalavimai darbdaviams, kviečiantiems dirbti užsieniečius. Įmonės privalės turėti reikiamas licencijas veiklai vykdyti bei atitikti licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, tinkamai pranešti apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, vykdyti veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius ir kt.

Griežtinamos užsieniečių įdarbinimo sąlygos – darbdaviui nustatoma pareiga įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinamas reikalavimas darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį, ribojamas darbas keliems darbdaviams – užsienietis galės dirbti ne daugiau kaip pas 4 darbdavius.

Lietuvoje dirbti galės tik leidimą gyventi turintys užsieniečiai – neliks galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza. Tokią galimybę turės tik tam tikros užsieniečių grupės (dėstytojai, tyrėjai, ekonomiškai išsivysčiusių šalių piliečiai ir kt.)

Kokia nauda? UTPĮ pataisomis griežtinamos užsieniečių įdarbinimo sąlygos ir reikalavimai įmonėms, kviečiančioms juos dirbti Lietuvoje.

Kas toliau? Įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. (tam tikros įstatymo nuostatos įsigalios vėliau).

Mėnesio žinutės

#1 TVARUMO PASLAUGOS

Nuolat kaupiame žinias ir auginame kompetenciją įvairiais kompleksiniais aplinkosaugos, socialiniais ir valdysenos klausimais, siekiant atliepti kiekvieno kliento lūkesčius, atsakingo bei atsparaus verslo ir poreikių supratimo. COBALT ESG komanda nuolat konsultuoja klientus ESG sričių klausimais įvairiuose pramonės sektoriuose, atsižvelgiant į tvarumo reguliavimą, naujus reikalavimus ir griežtėjančią atsakomybę už jų nesilaikymą. Tvarumo paslaugos apima šiuos ir ne tik ESG aspektus:

• ESG teisinės atitikties veiksmų plano parengimas. CSRD, ES Taksonomijos ir kitų teisės aktų reikalavimai.
• Esamos tvarumo situacijos analizė. Veiklos, konkurentų analizė ir reikalavimų identifikavimas įvairiais lygmenimis.
• ESG integravimas į įmonės strategiją. Tvarumo tikslų, veiklos rodiklių (KPI‘s) ir įgyvendinimo priemonių nustatymas
• Tvarumo ataskaitos parengimas. Reikšmingų ESG sričių temų nustatymas, tvarumo atskaitomybė pagal CSRD reikalavimus (ESRS, savanoriškas SME ir pan. taikymas).
• ESG politikos ir tvarkos. ESG dokumentų veiklai identifikavimas ir parengimas vadovaujantis ES ir LR teisės aktais.
• Kitos paslaugos. Konsultavimas ir mokymų organizavimas bendraisiais tvarumo reikalavimais, atskirų ESG sričių reguliavimo klausimais ir kita.

• Cheminių medžiagų vertinimas: Taryba priėmė būsimų derybų su Europos Parlamentu įgaliojimus (pranešimas spaudai / teisės aktas)
• Paviršinis ir požeminis vanduo: siekiama atnaujinti teršalų sąrašą (pranešimas spaudai / teisės aktas)
• Dirvožemio stebėsenos teisės aktas: ES siekis iki 2050 m. užtikrinti gerą dirvožemio būklę (pranešimas spaudai / teisės aktas)
• Ekologiškumo teiginių direktyva: Taryba yra pasirengusi pradėti derybas su Europos Parlamentu (pranešimas spaudai / teisės aktas)
• Atliekų pagrindų direktyva: Taryba ketina pradėti derybas dėl jos peržiūros (pranešimas spaudai / teisės aktas)

Darbuotojas klausia

Darbuotojas klausia: Pastebėjau, kad kai kurie kolegos neseka nurodytų saugumo procedūrų dirbant su duomenimis, taip nesaugodami organizacijos ir klientų duomenų. Norėčiau informuoti vadovą ar atsakingą asmenį, tačiau neįsivaizduoju, kaip anonimiškai pranešti tokią informaciją.

Mes atsakome ir rekomenduojame: Pirmiausia įmonė turėtų užtikrinti, kad egzistuoja tvarkos ir procedūros užtikrinti specifinių klausimų kokybišką valdymą, pvz., Etikos kodeksas, Duomenų tvarkymo politika. Šiuose dokumentuose turėtų būti apibrėžta ne tik reikalavimai, bet ir veiksmai, kurių turi ar gali imtis įmonės darbuotojai, pastebėję neatitikimų ar pažeidimų darbo aplinkoje. Visgi, sėkmingam procedūrų įgyvendinimui būtina aiški ir reguliari komunikacija su darbuotojais, kurie būtų informuoti apie pranešimo kanalus ir anonimiškumo užtikrinimą.

Rodikliai: Atskleidžiama informacija apie turimas politikas ir/ar tvarkas bei incidentus, susijusius su etika, duomenų apsauga ir/ar korupcija (ETAS V1 Verslo etika).