Visos naujienos

Už nekonkuravimą darbuotojams turėtų būti kompensuojama ir darbo santykių metu?

2016-05-11

"Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įneša sumaišties dėl darbuotojų nekonkuravimo. Iki šiol, norėdamas, kad darbuotojas neužsiimtų konkuruojančia veikla, darbdavys turėjo mokėti kompensaciją darbuotojui tik tuo atveju, jei buvo apribota galimybė konkuruoti pasibaigus darbo santykiams. Tačiau paskutinėse bylose teismas įtvirtino, kad kompensacija privalo būti mokama ne tik pasibaigus darbo santykiams, bet ir jų metu. Ar tai reiškia, kad pasirašyti nekonkuravimo susitarimai tampa negaliojantys?" - klausia COBALT vyresnysis teisininkas, advokatas Giedrius Abromavičius. 

Nekonkuravimo susitarimas su darbdaviu – kol kas išlieka viena iš efektyviausių priemonių darbdaviui apsaugoti savo verslo paslaptis darbuotojui nusprendus sudaryti darbo sutartį su konkurentu. Darbdavys siekia, kad darbuotojas darbo sutarties galiojimo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai kurį laiką neturėtų galimybės pasinaudoti buvusioje darbovietėje įgyta informacija (klientų sąrašais, kainodaros politika, darbo metodika ir kt.) konkuruodamas su buvusiu darbdaviu, t.y. įsteigdamas konkuruojančią bendrovę arba pereidamas dirbti pas konkurentus.

Riboja asmens teisę rinktis

Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų išaiškėjo, kad darbuotojas vienu metu dirbdamas bendrovėje ir siekdamas tuo pat metu papildomai dirbti kitoje įmonėje ar užsiimti su kitu verslu susijusia papildoma veikla, privalo gauti išankstinį darbdavio leidimą.

Teismas tokią sutarties nuostatą, kai be išankstinio raštiško darbdavio sutikimo darbo sutarties galiojimo metu darbuotojas negali užsiimti jokia konkuruojančia veikla ir teikti paslaugų pagal darbo ar kitas civilines sutartis konkurentams, pripažino negaliojančiu. Teismo vertinimu, toks nekonkuravimo susitarimas riboja konstitucinę asmens teisę pasirinkti darbą, todėl tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir atitinkamai mokama darbuotojui kompensacija.

Praktika rodo, kad nekonkuravimo nuostatos beveik visada arba labai dažnai įtraukiamos į darbdavio ir darbuotojo susitarimus versle. Tačiau dabar, remiantis teismo nutartimi, kyla dvejonių, ar su darbuotojais pasirašyti nekonkuravimo susitarimai, kuriuose nėra nustatytas kompensavimas darbo santykių galiojimo metu, bus laikomi galiojančiais. Be to, ar darbuotojai, kurie nekonkuruoja su darbdaviu, tačiau už tai negauna jokios kompensacijos, galės kreiptis į darbdavį reikalaudami mokėti kompensaciją už nekonkuravimą darbo santykių galiojimo metu.

Lojalumo nepaisymas – darbo drausmės pažeidimas

Kita vertus, Darbo kodekse įtvirtina darbuotojo pareiga dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus ir kita. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojai turi pareigą būti lojalūs darbdaviui. Esant tam tikroms sąlygoms, lojalumo pareigos pažeidimas galėtų būti pripažįstamas darbo drausmės pažeidimu.

Po šių teismo nutarčių kyla klausimas, ar suderinama darbuotojo pareiga būti lojaliu konkrečiam darbdaviui ir darbuotojo teisė pasirinkti darbą. Kaip užtikrinti darbuotojo konfidencialumo pareigos laikymąsi, jeigu darbuotojas tuo pačiu metu gali būti pavaldus keliems darbdaviams, vykdantiems konkuruojančią veiklą? Manytina, kad tokia situacija yra nesuderinama su darbuotojo pareiga būti lojaliu ir saugoti darbdavio komercines paslaptis.

Visgi darbo teisės specialistai darbdaviams rekomenduoja peržiūrėti sutartis su darbuotojais ir įvertinti, ar nustatyti apribojimai nėra pernelyg griežti ir (ar) nustatyti sąlygas, kokiais atvejais kompensacija būtų mokama ir darbo sutarties galiojimo metu, kad ateityje nekiltų ginčų dėl tokių sutarčių galiojimo.