Patalpų nuomos mokesčio kompensavimo tvarka – ką ji žada nukentėjusiam verslui?

2020 - 05 - 04
Straipsnio autorius: Aušrys Šliavas

Pagaliau vakar sulaukėme patalpas verslui besinuomojančių nuomininkų ir nuomotojų taip ilgai laukto dokumento – Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymo dėl priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašas (toliau – Aprašas). Paraiškos kompensacijoms pagal Aprašą gauti galės būti pradėtos teikti jau nuo šiandien.

Aprašo tikslas – detalizuoti balandžio 15 d. Vyriausybės patvirtintą koncepcija dėl Nuomos įsipareigojimų naštos verslui mažinimo subsidijos.

Iki šiol nuomotojo ir nuomininko santykiai karantino režimo sukeltų veiklos draudimų (apribojimų) kontekste buvo palikti kaip išimtinis jų susitarimo reikalas. Todėl stebėjome labai įvairią nuomininkų ir nuomotojų susitarimų praktiką – pradedant kai kurių nuomotojų taikytu atleidimu nuo nuomos mokesčių mokėjimo tam tikrą laikotarpiui iki bekompromisio kai kurių nuomotojo atsisakymo mažinti nuomos mokesčius ir atidėti jų mokėjimą, remiantis formaliomis nuomos sutarties nuostatomis, nenumatančiomis tokio atleidimo ar atidėjimo. Akivaizdu, kad Aprašo patvirtinimas padėtų derybose su atkaklią poziciją dėl nuolaidų netaikymo užėmusiais nuomotojais, suprantant, kad pasirinkimas jiems gali būti tik toks, – arba leisti verslui užsidaryti ir likti su tuščiomis patalpomis, arba suteikti galimybę jam išgyventi, suteikiant nuomos mokesčio nuolaidą ir gaunant iki 50 procentų nuomos mokesčio kompensaciją iš valstybės.

Aktualios Aprašo nuostatos trumpai >>

Nors iš esmės Aprašo priėmimas vertintinas teigiamai, manyčiau, kad jame dar yra tobulintinų momentų. Konkrečiai:

  1. Nors ir sutinkant, kad labiausiai nuo karantino režimo nukentėjo Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ uždrausti verslai, tačiau minėtas nutarimas tikrai negali pretenduoti į nustatantį baigtinį tokių verslų sąrašą. Ne mažiau nukentėjo ir formaliai neuždrausti (neapriboti) verslai, buvę labai priklausomi nuo uždraustų verslų (pvz., gamyba, netekusi užsakymų iš uždraustų verslų). Tokie verslai bent kol kas į dalinį nuomos mokesčio kompensavimą pretenduoti negali.
  2. Apraše įrašytas reikalavimas kompensaciją išmokėti tik tuo atveju, jeigu nuomos sutartis yra įregistruotas Registrų centre yra perteklinis, kadangi tokia registracija nėra privaloma pagal įstatymą. Be to, jos atlikimui ne visada pakanka vien nuomininko ar nuomotojo prašymo (pavyzdžiui, jeigu nuomojamas turtas yra įkeistas bankui, turi būti gautas banko sutikimas, kuris gali iškelti papildomų sąlygų).
  3. Apraše nėra numatyta mechanizmo, užtikrinančio, kad nuomininko gauta kompensacija būtų sumokėta nuomotojui.
  4. Aprašas turėtų reglamentuoti ir subnuomos santykius (dabar subnuoma Apraše nenumatyta).

Kaip stebime situaciją su kitomis INVEGA priemonėmis, jų įgyvendinimo eigoje tam tikros priemonių įgyvendinamas dar yra tobulinamas, švelninant biurokratinius reikalavimus bei palengvinant tokių priemonių prieinamumą nukentėjusiam verslui. Todėl norėtųsi tikėti, kad ir Apraše išdėstyti dalinio nuomos mokesčio kompensavimo reguliavimo tam tikri netobulumai ir trūkumai dar bus pakoreguoti.

Aušrys Šliavas, advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis teisininkas