Visos naujienos

Kodėl daugėja tarpsektorinių M&A sandorių?

2020-10-30

Baltijos šalių M&A (angl. įmonių susijungimų ir įsigijimų) rinka ne visada atspindi globalias tendencijas – praėjusiais metais Europos sandorių rinkai susitraukus daugiau nei trečdaliu, panašių ženklų vietinėje rinkoje nebuvo. Todėl analizuojant Lietuvos įmonių pirkėjus dažniau žvelgiama į lokalius ypatumus, o ne tarptautinės geopolitikos faktorius. Visgi panašu, kad kartais Baltijos šalių įmonių bei fondų M&A aktyvumas atliepia tarptautines tendencijas – apie tai byloja tarpsektorinių įsigijimų skaičiaus augimas vietinėje rinkoje. Tokio pobūdžio M&A sandorių pastebima telekomunikacijų, logistikos, finansinių paslaugų bei energetikos rinkose. 

Kodėl daugėja tarpsektorinių M&A sandorių?

Tarpsektoriniai įsigijimai –  ne nauja pasaulinė tendencija (ypač JAV), kai sujungiamos ar įsigyjamos skirtinguose sektoriuose veikiančios įmonės. Nuo 2012 metų tokio pobūdžio sandorių skaičius nuosekliai auga – tarptautinėje rinkoje padidėjo 60% ir sudaro apie 15% visų sandorių. Taip pat trečdalis visų sandorių yra iš artimų ar glaudžiai susijusių rinkų. Tradicinės M&A priežastys – rinkos dalies, pelno auginimas, sinergijų ieškojimas, konkurentų eliminavimas – keičiasi kartu su didėjančiu technologinių sprendimų poveikiu logistikos, nekilnojamojo turto, energetikos, finansinių paslaugų ir kitoms rinkoms.

Ko gero didžiausia tokio tarpsektorinio M&A aktyvumo augimo priežastis – technologinių naujovių integravimas į tradicinius verslo modelius. Įsigyjamos IT platformos (5G sprendimų, duomenų analizės, dirbtinio intelekto), kad naujausios technologijos būtų sujungtos su jau siūlomais produktais. Tuo gali būti siekiama įgyti konkurencinę persvarą mažinant kaštus, efektyvinant procesus bei plečiant vertės grandinę. Tokio įsigijimo pavyzdys - verslo valdymo sistemų korporacijos „SAP” sprendimas 2019 m. įsigyti klientų patirties valdymo įmonę „Qualtrics”: buvo siekiama panaudoti „Qualtrics“ duomenų analizės technologiją bei pagerinti „SAP“ siūlomas verslo valdymo sistemas.

Taip pat svarbu akcentuoti tarpsektorinio M&A augimą finansinių paslaugų sektoriuje. Pavyzdžiui, kartais didesnės kompanijos įsigyja finansinių paslaugų, paskolų teikėjus dėl rizikų, investicijų valdymo sistemų ar grynųjų pinigų rezervo – tuo buvo pagrįstas japonų IT bei telekomunikacijų korporacijos „SoftBank” sprendimas įsigyti JAV turto valdymo bendrovę „Fortress Investment Group“. Kitais atvejais kompanijos, kurios teikia paslaugas bankams bei finansinių paslaugų teikėjams (konsultacinės, IT bei kitos) įsigyja FinTech įmones, kad galėtų pagerinti savo siūlomų paslaugų kokybę finansinio sektoriaus klientams. Pavyzdžiui, kai 2013 metais verslo konsultavimo korporacija „Accenture“ įsigijo paskolų teikimo technologijų įmonę „Mortgage Cadence“, „Accenture“ siekė teikti efektyvesnes konsultavimo paslaugas paskolų verslo klientams.

Verta paminėti, kad tarptautinės korporacijos su dideliais grynųjų pinigų rezervais įsigyja ne su pagrindine veikla susijusių kompanijų dėl portfelio diversifikacijos bei rizikų valdymo – šiuo atveju jos pradeda veikti privataus ar rizikos kapitalo fondų principu. Ši tendencija stiprėja, nes daugėja korporacijų su dideliais grynųjų pinigų ištekliais (pavyzdžiui, net 11 JAV kompanijų turi didesnius nei 30 mlrd. grynųjų pinigų rezervus). Todėl nenuostabu, jog tokie technologiniai gigantai kaip „Amazon“ diversifikuoja savo elektroninės prekybos verslą fizinių parduotuvių tinklo „WholeFoods“, autonominio vairavimo startuolio „Zoox“ ar socialinio tinklo „Bebo“ įsigijimais.

Esama ir smulkesnių, šalutinių tarpsektorinio M&A aktyvumo priežasčių. Pavyzdžiui, koronaviruso iššūkiai lėmė digitalizacijos, įmonių darbo perkėlimo į elektroninę erdvę tendenciją, tad tikimasi virtualaus bendravimo, elektroninės edukacijos sistemų teikėjų įsigijimų.

Kaip tarpsektorinių M&A sandorių mada sklinda Lietuvoje?

Lietuvoje tarpsektorinio M&A aktyvumo tendencijas įžvelgia advokatų kontoros COBALT partneris bei M&A praktikos grupės vadovas dr. Juozas Rimas.

„Tarpsektorinių įmonių įsigijimų ir susijungimų skaičiaus augimas neaplenkia ir vietinės Lietuvos bei Baltijos šalių rinkų – tokio pobūdžio M&A sandorių pastebima telekomunikacijų, logistikos, finansinių paslaugų ir energetikos sektoriuose. Kai kuriais atvejais tokie įsigijimai naudingi plečiant įmonės vertės grandinę bei siūlomų paslaugų portfelį“, – apibendrina J. Rimas.

„Pavyzdžiui, visai neseniai interneto naršyklės verslas „Opera“ nusipirko Lietuvoje licencijuotą finansų įstaigą „Fjord Bank“, kuri padės „Opera“ integruoti naujus FinTech paslaugų paketus su „Fjord Bank“ infrastruktūra – taip sutaupoma laiko ir finansinių kaštų. Panašios paskirties įsigijimas buvo įvykdytas ir 2016 metais, kai „Senukų prekybos centras“ nusipirko lizingo paslaugų teikėją „Mokilizingas“, kuris tuo metu buvo integruotas į „Kesko Senukų“ grupės įmonių atsiskaitymo sistemas. Panašiai informacinių paslaugų portfelį praplėtė ir „Verslo žinias“ valdantis švedų holdingas „Bonnier“, kai buvo įsigytas teisinių duomenų teikėjas „Lexnet“, – pastebi Juozas Rimas.

Londono karališkojo koledžo investicijų fondo valdytojas Matas Danilaitis Baltijos šalių tarpsektorinių sandorių gausoje įžvelgia ir tęstinumo iš praeities, ir naujų vėjų.

„Lietuvoje ne vieną tarpsektorinį sandorį per praėjusius kelerius metus nuosekliai įgyvendino „Bitės“ tinklas. 2017 įmonę perėmus privataus kapitalo fondui „Providence Equity Partners“, „Bitė“ įsigijo eilę kompanijų, taip įgydama priegą prie strategiškai svarbių rinkų: 2017 metais nusipirktos televizijos „Viasat“ su „TV3“, 2019 – telekomunikacijų bendrovė „Baltcom“, 2020 – interneto bei duomenų perdavimo verslas „Mezon“. Taip buvo smarkiai praplėstas siūlomų paslaugų portfelis“, – pastebi M. Danilaitis.

Pasak pašnekovo, Baltijos šalyse daugėja ir įmonių iš tradicinių sektorių, kurios įsigija inovacijų ir technologijų startuolius.

„Ryškėja tendencija, kad Baltijos šalių įmonės savo ilgalaikėje strategijoje vis dažniau renkasi technologines inovacijas įgyvendinti per kitų verslo subjektų įsigijimą, o ne per veiklos rangos ar vidinio R&D plėtrą“, – tęsė M. Danilaitis, – „Čia galima pastebėti ir tradicinių, konsoliduotų rinkų M&A aktyvumą“. „Pavyzdžiui, Klaipėdos bendrovė „Vakarų laivų gamykla“ įsigijo Norvegijos inžinerinių projektų valdymo bendrovę „Marine Technology“. Ko gero, dėl panašių priežasčių žemės ūkio technikos pardavimo įmonė „Dotnuva Baltic“ 2020 m. įsigijo išmaniosios žemdirbystės sistemas kuriantį IT startuolį „GeoFace“ – tai padės kurti IT sistema paremtą pridėtinę vertę „Dotnuvos“ klientams. Pastebėtinas ir M&A aktyvumas artimuose bei susijusiuose sektoriuose, kuris dažnai atsiranda ne tik dėl technologinių sprendimų integravimo, bet ir įmonės veiklos diversifikacijos“ – rinkos vystymosi priežastis ir pasekmes įvardijo M. Danilaitis.

Kokių iššūkių kyla tarpsektorinių sandorių metu?

Nors yra nemažai priežasčių, kodėl verslai ryžtasi tarpsektoriniam įmonės įsigijimui, tai gali kelti ir įvairių iššūkių. Advokatų kontoros COBALT partneris Juozas Rimas įvardija potencialias tarpsektorinių sandorių grėsmes bei problemas.

„Nors dėl rinkų atskirumo galima tikėtis paprastesnio koncentracijos proceso konkurencijos teisės požiūriu, yra kitų teisinių iššūkių. Pavyzdžiui, jeigu gamybos įmonė įgyja finansinių paslaugų startuolį, ji susidurs su skirtingu, įgijėjui nauju ir dažnai griežtesniu teisiniu reguliavimu nei tas, prie kurio buvo įpratęs tradicinis verslas. Tarpsektoriniai sandoriai susiduria ir su tradicinėmis pirkėjo problemomis, kurios gali įgyti didesnę svarbą dėl operacijos subjektų skirtingumo: gali būti sunkiau sutarti dėl galutinės sandorio kainos, po įsigijimo pritraukti ir valdyti žmogiškuosius išteklius bei išvengti konfliktų tarp akcininkų. Be abejo, reikia įvertinti ir tai, kaip į tokį netradicinį žingsnį reaguos trečiosios šalys – (potencialūs) darbuotojai, klientai, investuotojai, ir partneriai. Visuomenei ir trečiosioms šalims reikėtų atsakyti į kelis jiems svarbius klausimus: ar neatsiranda interesų konfliktų, kaip keičiasi verslo modelis, ar įmonė nepraranda identiteto“, – apibendrina pašnekovas.

Baltijos šalių M&A rinkai vystantis galima laukti tarpsektorinių sandorių augimo ir ateityje. Tikėtina, kad tokių įsigijimų gausa tebebus glaudžiai susijusi su informacinių bei finansinių technologijų plėtra, o kompanijos ir toliau ieškos alternatyvių būdų įdiegti naujoves.

 

Advokatų kontoros „Cobalt” partneris Dr. Juozas RimasLondono karališkojo koledžo investicijų fondo valdytojas Matas Danilaitis