Ar efektyviau ginsime savo pažeistas teises ir interesus?

Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse panaikino Privataus kaltinimo institutą. Šias pataisas pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentė ir jos įsigalios nuo 2017 m. spalio 1 d.

Svarbu paminėti, jog bandymas naikinti Privataus kaltinimo institutą baudžiamajame procese, buvo ir 2016 metais, tačiau tuomet įstatymo pataisoms nebuvo pritarta ir jos buvo grąžintos tobulinti. Šis institutas teisės mokslininkų ir praktikų nuomone nėra veiksmingas, o daugumoje ES valstybių šio instituto arba apskritai nėra, arba jis buvo panaikintas, arba jo taikymas yra visiškai neefektyvus.

Ilgą laiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numatė tris kaltinimo rūšis – valstybinį, kai kaltinimą teisme palaiko prokuroras, privačiai viešą – kai baudžiamasis procesas pradedamas esant nukentėjusiojo iniciatyvai, o toliau vyksta bendra tvarka bei privatų – kuomet kaltinimo funkcijas vykdo pats nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas.

Nukentėję asmenys turės inicijuoti baudžiamąjį procesą

Privataus kaltinimo institutas buvo reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXX skyriuje, o šio skyriaus 407 straipsnyje buvo išvardintos nusikalstamos veikos, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Asmenys, nukentėję dėl tokių nusikalstamų veikų, turėjo galimybę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl privataus kaltinimo bylų proceso pradėjimo ir tokiu būdu teisme ginti savo pažeistas teisės ir interesus.

Po šio baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo, nusikalstamos veikos, dėl kurių procesas vyko privataus kaltinimo tvarka, perkeltos į privačiai viešą kaltinimo institutą. Tad nuo tokių nusikalstamų veikų kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, žmogaus veiksmų laisvės varžymas, seksualinis priekabiavimas, šmeižimas, neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ir panaudojimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas ir nuo kitų įtvirtintų nusikalstamų veikų nukentėję asmenys nuo 2017 m. spalio mėn. 1 d. privalės kreiptis į teisėsaugos institucijas tam, kad inicijuotų baudžiamąją procesą ir išreikštų savo valią dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. Toliau procesas vyks bendra tvarka t. y. dėl šių veikų bus atliekamas ikiteisminis tyrimas, ko nebūdavo asmeniui kreipiantis privataus kaltinimo tvarka.

Kaip ginsime savo teises ir interesus po šių įstatymo pataisų?

Šios baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis visiškai atsisakyta Privataus kaltinimo instituto, suponuoja efektyvesnio ir greitesnio proceso galimybę, kadangi visą duomenų rinkimo, jų vertinimo darbą turės atlikti profesionalai, teisėsaugos institucijų pareigūnai. Iki šiol galiojęs reglamentavimas apsunkindavo galimybę nukentėjusiam asmeniui efektyviai ginti savo pažeistas teises. Ne profesionalui, nepasitelkus teisininko – patarėjo, vis tik kartais surinkti duomenis (įrodymus), suformuluoti kaltinimą, įvertinti įrodymų (duomenų) pakankamumą kaltinimui pagrįsti, surašyti skundą (pareiškimą) teismui būdavo labai sunku, dėl ko procesas tik prailgdavo, užsitęsdavo. Teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas taip pat susidurdavo su tam tikrais keblumais, jog privatūs kaltintojai nesugebėdavo tinkamai suformuluoti kaltinimo, pagrįsti jo tinkamais ir pakankamais įrodymais. Taip pat teismas, siekdamas priimti teisingą sprendimą, turėdavo užimti aktyvią poziciją įrodymų rinkimo, tinkamo kaltinimo formulavimo procese, kas savo ruožtu suponuoja galimybę abejoti teismo nešališkumu ir rungtyniškumo principo pažeidimu.

Nors Privataus kaltinimo instituto eliminavimas iš baudžiamojo proceso reikš padidėjusius ikiteisminio tyrimo įstaigų ir valstybinį kaltinimą palaikančių prokurorų darbo krūvius, tačiau nukentėjusiems asmens leis ženkliai efektyviau, ekonomiškiau ir tiksliau ginti savo pažeistas teises ir interesus.

Advokatų kontoros „Cobalt” vadovaujantis teisininkas, advokatas Mindaugas Bliuvas