#NR10 ESG AKTUALIJŲ SUVESTINĖ – 2025 SAUSIS

Sveikinamės su pirmuoju 2025 metų naujienlaiškiu, kuris yra jau NR10!

Daug įvykių pasaulinėje politinėje aplinkoje, kurie kelia daug diskusijų dėl tvarumo ateities, tačiau mums svarbi teisinė aplinka ESG srityje. Skubame dalintis kam pritarta ir kas įvyko mūsų akimis aktualaus ES ir LR 2024 m. paskutinę savaitę ir per 2025 m. sausio mėnesį.

Norint daugiau ir išsamesnės informacijos, Jūsų laiškų lauksime el. paštu esg@cobalt.legal

SKAITYKITE:    

• Aktualu ES teisėje: Priimtas ES Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl pakuočių ir pakuočių atliekų; ES Komisija imasi veiksmų dėl ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę.
• Aktualu nacionalinėje teisėje: Pakeistas mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimas; Atnaujintas Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas.
• Mėnesio žinutės: EFRAG papildomi paaiškinimai dėl ETAS įgyvendinimo; ES tvarių finansų platforma paskelbė ataskaitą „Pagrindiniai įmonių perėjimo planų vertinimo elementai“; ES Komisija registruoja Europos piliečių iniciatyvą dėl pakartotinio pastatų naudojimo ir pertvarkymo; ES kelrodis konkurencingumui atkurti ir tvariai gerovei užtikrinti.
• „Darbuotojas klausia“: Kas atsitiks, jei mūsų įmonė nesilaikys reikalavimų bei nerengs ataskaitų tvarumo klausimais?

AKTUALU ES TEISĖJE

PRIIMTAS ES PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS DĖL PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ

Teisės aktas.

Aprašymas. 2025 m, sausio 22 d. Oficialiame žurnale paskelbtu reglamentu nustatomi- aplinkosauginiai ir ženklinimo reikalavimai pakuotėms per visą jų gyvavimo ciklą kurie bus taikomi, kuriuos jos turės atitikti, kad pakuotės galėtų būti teikiamos rinkai. Juo taip pat nustatomi reikalavimai dėl didesnės gamintojo atsakomybės, dėl pakuočių atliekų prevencijos, pavyzdžiui, nebūtinų pakuočių kiekio mažinimo ir pakuočių pakartotinio naudojimo ar pakartotinio užpildymo, taip pat dėl pakuočių atliekų surinkimo ir apdorojimo, įskaitant perdirbimą.

Kokia nauda? Reglamentu siekiama stiprinti aplinkos apsaugos lygį, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai arba tas poveikis būtų sumažintas.

Kas toliau? Reglamentas įsigalios 2025 m. vasario 11 d.

ES KOMISIJA IMASI VEIKSMŲ DĖL ES DIREKTYVŲ PERKELIMO Į NACIONALINĘ TEISĘ

Pranešimas spaudai.

Aprašymas. Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūras ir išsiuntė oficialius pranešimus valstybėms narėms, kurios nesugebėjo laiku tai yra perkelti ES direktyvų į savo nacionalinę teisę. Tai liečia įvairias sritis, tokias kaip aplinkos apsauga, finansinis stabilumas, teisėsaugos bendradarbiavimas, lytinės pusiausvyros užtikrinimas valdybose, keltų saugumas ir PVM tarifų reguliavimas.

Komisija išsiuntė oficialius pranešimus šalims, kurios nesugebėjo perkelti direktyvų, susijusių su oro teršalų emisijos prognozėmis ir pavojingų medžiagų ribojimu elektronikos gaminiuose. Taip pat buvo nurodyta, kad kai kurios valstybės nesugebėjo įgyvendinti direktyvų, reglamentuojančių minimalius kapitalo reikalavimus bankams ir mažųjų įmonių PVM schemą.

Šios direktyvos buvo skirtos užtikrinti ES teisės aktų suderinamumą, sumažinti administracinę naštą ir pagerinti bendrą reglamentavimo lygį visoje Sąjungoje. Kiekvienai valstybei narei suteikiama dvi mėnesių atsakymo laikotarpis, kad ji galėtų ištaisyti savo teisės aktų trūkumus. Jei atsakymo nebus arba jis bus nepatenkinamas, Komisija gali priimti motyvuotą nuomonę, o tai gali paskatinti teisinius veiksmus prieš šias šalis.

Kokia nauda? Bandoma užtikrinti, kad visos ES valstybės narės laikytųsi bendrų teisės aktų, mažinti administracinę naštą, užtikrinti lygias sąlygas, gerinti saugumą ir apsaugą, taip pat prisidėti prie efektyvesnio išteklių ir procesų valdymo.

Kas toliau? Valstybės narės turi du mėnesius atsakyti į Komisijos išsiųstus pranešimus ir užtikrinti, kad direktyvų nuostatos būtų įgyvendintos nacionalinėje teisėje. Jei atsakymo nebus arba jis bus nepatenkinamas, Komisija gali priimti motyvuotą nuomonę ir pradėti teisines procedūras prieš šias šalis.

AKTUALU NACIONALINĖJE TEISĖJE

PAKEISTAS MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SUDĖTIES NUSTATYMO, KOMUNALINIŲ BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ KIEKIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMAS

Teisės aktas.

Aprašymas. 2024 m. gruodžio 27 d. LR Aplinkos ministro įsakymu keičiasi mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo ir biologinių atliekų kiekio vertinimo metodika. Numatomi nauji reikalavimai atliekų tyrimams, kurie apima mėginių ėmimo, analizės ir duomenų dokumentavimo procedūras.

Kokia nauda? Pakeitimai siekia užtikrinti tikslesnį biologinių atliekų kiekio įvertinimą ir efektyvesnį atliekų tvarkymo planavimą.

Kas toliau? Įsigalioja pilna apimtimi 2025 m. vasario 1 d.

ATNAUJINTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMAS

Teisės aktas.

Aprašymas. 2025 m. sausio 14d. priimtu įstatymo pakeitimu patikslinami viešai prieinamų įkrovimo prieigų, skirtų elektromobiliams įkrauti, įrengimo palei valstybinės reikšmės kelius reikalavimai, taip pat nustatomi sunkiųjų elektrinių transporto priemonių viešai prieinamų įkrovimo prieigų įrengimo palei valstybinės reikšmės kelius, miestų transporto mazguose ir saugiose ir apsaugotose stovėjimo aikštelėse reikalavimai, terminai ir išimtys. Ir kt.

Kokia nauda? Pakeitimu siekiama įgyvendinti valstybės transporto, energetikos ir klimato kaitos politikos strateginius tikslus.

Kas toliau? Teisės akto pakeitimai įsigalioja 2025 m. vasario 1 d.

MĖNESIO ŽINUTĖS

#1 EFRAG PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI DĖL ETAS ĮGYVENDINIMO

Atsakymai į klausimus (2024 gruodis)

EFRAG paskelbė naują atsakymų rinkinį į gautus klausimus apie aplinkosaugos informacijos atskleidimą pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). Pateikiami paaiškinimai apima:

Vertės grandinės laipsnišką įvedimą su klimatu susijusiems tikslams kredito įstaigų atveju.

Biologinės įvairovės atskleidimo, jei ši tema yra svarbi tik aukštesnės grandinės vertės grandinei.

Poveikio rodiklių, susijusių su biologine įvairove ir ekosistemų pokyčiais.

Tvarumo ataskaitų rengėjai ir kiti suinteresuotieji subjektai gali užduoti techninius klausimus naudodamiesi EFRAG klausimų ir atsakymų platforma. Atsakymai pateikiami kaip įgyvendinimo gairės arba paaiškinimai ir nėra privalomi.

Klausimų ir atsakymų platformą galite rasti čia

#2 ES TVARIŲ FINANSŲ PLATFORMA PASKELBĖ ATASKAITĄ „PAGRIINDINIAI ĮMONIŲ PERĖJIMO PLANŲ VERTINIMO ELEMENTAI“ 

Publikacija ir nuoroda į ataskaitą

Pagal ES sistemą dabar reikalaujama priimti ir atskleisti pertvarkos planus, iš kurių būtų matyti, kaip verslo modeliai yra suderinti su ES aplinkos tikslais. Šie planai yra labai svarbūs siekiant suprasti, kaip įmonės ketina transformuotis ir prisitaikyti prie rizikos valdymo, pasinaudoti galimybėmis ir remti su klimato kaita ir tvarumu susijusią pertvarką – visais šiais planais siekiama iki 2050 m. pasiekti ES poveikio klimatui neutralizavimo tikslą ir padidinti Europos ekonomikos atsparumą ir tvarumą.

Šioje Europos Komisijos patariamojo organo – Tvaraus finansavimo platformos – ataskaitoje pateikiama pradinė analizė, kuria siekiama padėti finansų rinkos dalyviams įvertinti pagrindinius pertvarkos planų elementus, derinant su Komisijos rekomendacija dėl pertvarkos finansavimo. Be to, ataskaitoje nagrinėjama, kaip ES taksonomijos ir kitų tvaraus finansavimo priemonių integravimas į pertvarkos planus gali sustiprinti šiuos planus ir pagerinti įmonių galimybes gauti pertvarkos finansavimą.

#3 ES KOMISIJA REGISTRUOJA EUROPOS PILIEČIŲ INICIATYVĄ DĖL PAKARTOTINIO PASTATŲ NAUDOJIMO IR PERTVARKYMO

Pranešimas spaudai.

2025 m. sausio 21 d. Europos Komisija užregistravo Europos piliečių iniciatyvą „HouseEurope! Galia renovacijai“.

Iniciatyvos tikslas – sukurti paskatas renovuoti ir pertvarkyti esamus pastatus. Organizatoriai ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų skatinamas pakartotinis esamų pastatų naudojimas, remiantis: i) „mokesčių lengvatomis renovacijos darbams ir pakartotinai naudojamoms medžiagoms“; ii) „sąžiningomis taisyklėmis, pagal kurias būtų vertinamas esamų pastatų potencialas ir rizika“; ir iii) „naujomis esamuose statiniuose įterpto CO2 vertėmis“.

Ši Europos piliečių iniciatyva atitinka oficialias atitinkamuose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Todėl Komisija mano, kad ji yra teisiškai priimtina. Šiame etape Komisija neanalizavo pasiūlymų esmės.

Sprendimas registruoti iniciatyvą grindžiamas teisine jos priimtinumo analize pagal Europos piliečių iniciatyvos reglamentą. Juo nedaroma išankstinė išvada dėl Komisijos teisinių ir politinių išvadų dėl iniciatyvos ir veiksmų, kurių ji imsis, jei tokių imsis, jei iniciatyvai pritars ne mažiau kaip milijonas ES piliečių.

Iniciatyvos turinys išreiškia tik organizatorių grupės nuomonę ir jokiu būdu negali būti laikomas atspindinčiu Komisijos požiūrį.

Po registracijos organizatoriai turi šešis mėnesius pradėti rinkti parašus. Jei per vienerius metus Europos piliečių iniciatyva sulauks ne mažiau kaip milijono pritarimo pareiškimų, o minimalus skaičius bus pasiektas ne mažiau kaip septyniose skirtingose valstybėse narėse, Komisija privalės reaguoti. Komisija turės nuspręsti, ar imsis veiksmų reaguodama į iniciatyvos organizatorių prašymus, ir turės paaiškinti savo motyvus.

#4 ES KELRODIS KONKURENCINGUMUI ATKURTI IR TVARIAI GEROVEI UŽTIKRINTI

Pranešimas spaudai

Europos Komisija pristatė Konkurencingumo kelrodį. Tai pirmoji ir svarbi šios kadencijos iniciatyvą, kuria suteikiamas strateginis ir aiškus pagrindas Komisijos darbui 5 metams.

Kelrodžiu nustatoma kryptis, kurios turi laikytis Europa, kad taptų vieta, kurioje išrandamos, gaminamos ir pateikiamos rinkai ateities technologijos, paslaugos ir švarūs produktai, ir pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Europa turi viską, ko jai reikia, kad galėtų sėkmingai dalyvauti lenktynėse dėl aukščiausio lygio. Tačiau kartu turime pašalinti savo trūkumus, kad atkurtume konkurencingumą. Konkurencingumo kelrodyje puikios Draghi pranešimo rekomendacijos paverčiamos veiksmų gairėmis. Taigi dabar turime planą. Turime politinę valią. Svarbu – greitis ir vienybė. Pasaulis mūsų nelaukia. Tam pritaria visos ES valstybės narės. Taigi paverskime šį konsensusą veiksmais.“

Trys pagrindinės veiklos sritys: inovacijos, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir saugumas. Šias tris sritis papildo penki horizontalieji veiksniai, kurie yra būtini visų sektorių konkurencingumui stiprinti: (1) supaprastinimas. Šiuo veiksniu siekiama iš esmės sumažinti reguliavimo ir administracinę naštą; (2) kliūčių bendrajai rinkai mažinimas; (3) konkurencingumo finansavimas; (4) įgūdžių ir kokybiškų darbo vietų skatinimas; (5) geresnis politikos koordinavimas ES ir nacionaliniu lygmenimis.

DARBUOTOJAS KLAUSIA

Dažnai kyla klausimų, kaip darbuotojas gali padėti organizacijai siekti tvarumo tikslų, kaip suprasti sudėtingus reikalavimus arba gal kažkas keisis jam asmeniškai. Sieksime padėti susiorientuoti tiek organizacijoms, tiek darbuotojams ir atsakyti atvirus klausimus pagal Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvą (BTAD, angl. CSRD) ir Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS, angl. ESRS).

Darbuotojas klausia: Daug diskusijų pastaruoju metu vyksta pasaulyje kokia tvarumo ateitis, kaip įmonės turėtų į tai reaguoti bei gal vertėtų neskubėti rengti ataskaitas. Kas atsitiks, jei mūsų įmonė nesilaikys reikalavimų bei nerengs ataskaitų tvarumo klausimais?

Mes atsakome ir rekomenduojame: 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas perkeliantys teisės aktai, tai yra Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas, Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas ir kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatytas informacijos tvarumo klausimais rengimas, teikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir skelbimas įmonės interneto svetainėje. Tiek ES direktyva, tiek LR įstatymai numato kokius kriterijus įmonė turi atitikti ir nuo kada jai taikomi įstatymų reikalavimai. Atitinkamai Lietuvoje veikiančios įmonės privalo laikytis galiojančių ES ir LR teisės aktų.

Įstatymų nesilaikymas gali kelti rimtą teisinę, finansinę ir reputacijos riziką bei sukelti šias pasekmes: (1) Institucijų skiriamos sankcijos; (2) Finansavimo negavimas ar blogesnės sąlygos dėl tvarumo tikslų bei rodiklių nebuvimo; (3) Partnerių, kuriems svarbi tvarumo reikalavimų atitiktis, praradimas; (4) Reputacijos žala; (5) Didesnės išlaidos (tarkime, draudimo, jei įmonė netinkamai valdo klimato ir socialinę rizikas).

Rodikliai (ETAS duomenų taškai): „ETAS 2 Bendroji informacija, ETAS G1 Valdysena

Jeigu Jums ir (ar) Jūsų darbuotojams kyla klausimų, rašykite tiesiogiai ir mielai atsakysime bei atsakymu pasidalinsime kito mėnesio leidinyje.