#NR8 ESG AKTUALIJŲ SUVESTINĖ – 2024 LAPKRITIS
2024 - 12 - 03
Straipsnio autorius: Vitalija Uzialaitė, Dominga Pleikytė
Sveiki sugrįžę į ESG aktualijų mėnesio apžvalgą. Žemiau rasite ką užmatėme lapkričio mėnesio ES ir LR teisėkūroje tvarumo srityje. Norėdami gauti kartą per mėnesį rengiamą COBALT ESG aktualijų suvestinę el. paštu, užsiprenumeruokite čia.
Norint daugiau ir išsamesnės informacijos, Jūsų laiškų lauksime el. paštu esg@cobalt.legal
SKAITYKITE:
- Aktualu ES teisėje: Nauja Direktyvos dėl miesto nuotekų valdymo redakcija; ES taisyklės, kuriomis siekiama geriau įvertinti aplinkos apsaugos indėlį ekonomikos srityje; Reglamentas dėl švarių ir išmanių statybos produktų; Papildytas kandidatinis labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų sąrašas; Aplinkos, socialiniai ir valdymo (ESG) reitingai; Draudimas pardavinėti produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą; EUDR taikymo pradžia.
- Aktualu LR teisėje: Pakeistas aprašas dėl perdirbtų padangų atliekų, kai jos nebelaikomos atliekomis, kriterijų.
- Mėnesio žinutės: ISO veiklos ir ataskaitų teikimo principai; Parlamento įsipareigojimai siekti tvarumo ateinančiais metais; JT Klimato kaitos konferencijos sprendimai; DUK apie ES Taksonomiją.
- „Darbuotojas klausia“: Kas yra ekosistema ir bioįvairovė? Kokia yra įmonės gamybos procesų tiesioginė ir netiesioginė įtaka vietinei ekosistemai ir bioįvairovei?
AKTUALU ES TEISĖJE
NAUJA DIREKTYVOS DĖL MIESTO NUOTEKŲ VALYMO REDAKCIJA
Aprašymas. Numatyti pagrindiniai reikalavimai miesto nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, gerinti miesto nuotekų surinkimo ir valymo veiklos energetinį efektyvumą ir užtikrinti miesto nuotekų sektoriaus skaidrumą.
Direktyvoje numatyta, kad visose aglomeracijose (ištisinės susiliejusių miestų grupės (miestų sankaupos), kurios tarpusavyje glaudžiai susijusios gamybiniais, kultūriniais – buitiniais, transporto ryšiais) nuo 1 000 gyventojų ekvivalento turėtų būti įdiegta centralizuota nuotekų surinkimo sistema. Nustatomi griežtesni reikalavimai tretiniam nuotekų valymui, didinama gamintojų atsakomybė prisidedant prie ketvirtinio valymo išlaidų padengimo.
Kokia nauda? Direktyva išplėsta taikymo sritis įtraukiant mažesnes aglomeracijas, apimama daugiau teršalų, labiau prisidedama prie energetinio neutralumo užtikrinimo.
Kas toliau? Direktyva netrukus bus pasirašyta ir paskelbta ES oficialiajame leidinyje. Ji įsigalios dvidešimtą dieną po paskelbimo. Direktyvos reikalavimus į nacionalinius teisės aktus reikės perkelti per 30 mėnesių.
ES TAISYKLĖS, KURIOMIS SIEKIAMA GERIAU ĮVERTINTI APLINKOS INDĖLĮ Į EKONOMIKĄ
Aprašymas. Taryba priėmė reglamentą dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų – bendros ES statistikos sistemos, kurioje kaupiama ekonominė ir aplinkosauginė informacija. Išplečiama Europos aplinkos ekonominių sąskaitų taikymo sritis, įvedant miškų, ekosistemų ir aplinkos subsidijų sąskaitas.
Išsamūs valstybių narių duomenys yra labai svarbūs, kad ES galėtų toliau siekti Europos Žaliojo susitarimo tikslų. Naujuoju reglamentu įvedami trys nauji aplinkos sąskaitų moduliai, skirti išsamesnei stebėsenai:
- ekosistemų sąskaitos, kuriose pateikiami duomenys apie ekosistemų mastą ir būklę bei ekosistemų turto teikiamas paslaugas visuomenei ir ekonomikai;
- miškų sąskaitos, kuriose vertinami miškų plotai ir medienos gavybai skirta dalis, taip pat stebimi pokyčiai laikui bėgant;
- aplinkosaugos subsidijos, kuriomis nustatomi ir kiekybiškai įvertinami ištekliai, kuriais remiama „žalioji prekyba“ per ekonominę veiklą ir produktus, saugoma aplinka ir tausojami gamtos ištekliai.
Kokia nauda? Reglamentu siekiama teikti išsamesnę informaciją apie Europos ekologinį susitarimą, kad būtų lengviau stebėti ir vertinti ES pažangą siekiant aplinkosaugos tikslų.
Kas toliau? Šis priėmimas yra paskutinis teisėkūros procedūros etapas. Reglamentas bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalios praėjus 20 dienų po jo paskelbimo. Valstybės narės šiuos duomenis Komisijai (Eurostatui) pradės teikti 2025 ir 2026 m.
STATYBINĖS MEDŽIAGOS: TARYBA PRIĖMĖ TEISĖS AKTĄ DĖL ŠVARIŲ IR IŠMANIŲJŲ STATYBOS PRODUKTŲ
Aprašymas. Taryba priėmė Statybos produktų reglamentą, kuriuo atnaujinamos galiojančios ES taisyklės, suteikiama galimybė standartizaciją pritaikyti prie naujų techninių pasiekimų, vartotojams suteikiama išsamesnė informacija sukuriant gaminių skaitmeninius pasus ir suteikiama galimybė pasirinkti ekologiškai.
Kokia nauda? Suderinamos ES taisyklės dėl prekybos šiais produktais, sudaromos palankesnės sąlygos jų laisvam judėjimui rinkoje, mažinama administracinė našta ir skatinama žiedinė ekonomika bei technologinė plėtra šiame sektoriuje.
Kas toliau? Po to, kai reglamentą pasirašys Europos Parlamento pirmininkas ir Tarybos pirmininkas, jis bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalios dvidešimtą dieną po jo paskelbimo.
PAPILDYTAS KANDIDATINIS LABAI DIDELĮ SUSIRŪPINIMĄ KELIANČIŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS
Aprašymas. Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) Kandidatinį labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų autorizacijos sąrašą papildė viena chemine medžiaga – trifenilo fosfatu, kuri pasižymi endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis ir yra naudojama kaip antipirenas ir plastifikatorius polimerinėse kompozicijose, klijuose ir sandarikliuose.
Papildytame Kandidatiniame sąraše iš viso yra 242 įrašai. Cheminės medžiagos, kurios yra įtraukiamos į šį sąrašą, yra pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai. Įmonės yra atsakingos už sąraše esančių cheminių medžiagų keliamos rizikos valdymą ir informacijos apie saugų jų naudojimą pateikimą klientams ir vartotojams.
Kokia nauda? Cheminės medžiagos, kurios įtraukiamos į šį sąrašą, yra pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai. Pagal ES ekologinio ženklo reglamentą gaminiams, kuriuose yra labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų, negali būti suteiktas ekologinis ženklas. Taip siekiama sukoordinuoti šių medžiagų naudojimą ir apsaugoti vartotojų sveikatą.
Kas toliau? Kai cheminė medžiaga įtraukiama į Kandidatinį sąrašą, įmonėms atsiranda teisinės prievolės pagal REACH reglamentą.
APLINKOS, SOCIALINIAI IR VALDYMO (ESG) REITINGAI: TARYBA PRITARĖ NAUJAM REGLAMENTUI
Aprašymas. Taryba priėmė reglamentą dėl reitingavimo pagal aplinkos, socialinius ir valdymo (ASV, angl. ESG) kriterijus.
Kokia nauda? Šiomis taisyklėmis siekiama, kad reitingavimo veikla ES būtų nuoseklesnė, skaidresnė ir labiau palyginama, kad būtų padidintas investuotojų pasitikėjimas tvariais finansiniais produktais.
Kas toliau? Reglamentas bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje ir įsigalios po 20 dienų. Reglamentas bus pradėtas taikyti praėjus 18 mėnesių nuo jo įsigaliojimo.
PRODUKTAI, PAGAMINTI NAUDOJANT PRIVERČIAMĄJĮ DARBĄ: TARYBA NUSTATĖ DRAUDIMĄ
Aprašymas. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo ES rinkoje draudžiami produktai, pagaminti naudojant priverčiamąjį darbą. Draudžiama pateikti ir tiekti ES rinkai bet kokius produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą, ir tuos produktus eksportuoti iš ES rinkos.
Komisija sukurs priverčiamojo darbo rizikos zonų arba produktų duomenų bazę, kad padėtų kompetentingoms institucijoms įvertinti galimus šio reglamento pažeidimus. Remdamasi galimos rizikos vertinimu, Komisija (priverčiamojo darbo naudojimo už ES ribų atveju) arba valstybių narių institucijos (priverčiamojo darbo naudojimo jų teritorijoje atveju) gali pradėti tyrimą.
Kokia nauda? Priverčiamo darbo mažinimas, taikant įvairias priemones (pavyzdžiui, uždrausti, pašalinti ir sunaikinti produktą, jeigu jis pagamintas naudojant priverčiamąjį darbą).
Kas toliau? Tarybai patvirtinus teisės aktą, jis buvo priimtas. Reglamentą pasirašius Europos Parlamento pirmininkei ir Tarybos pirmininkui, jis bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalios po jo paskelbimo. Jis bus taikomas po trejų metų nuo įsigaliojimo dienos.
ES TEISĖS AKTAS DĖL MIŠKŲ NAIKINIMO: TARYBA DAR KARTĄ PATVIRTINO PRITARIANTI VĖLESNEI REGLAMENTO TAIKYMO PRADŽIAI
Aprašymas. Taryba pakartojo remianti siūlomą tikslinį ES kovos su miškų naikinimu reglamento dalinį pakeitimą – atidėti jo taikymo pradžios datą 12 mėnesių. Taryba mano, kad tai geriausias būdas užtikrinti teisinį tikrumą visiems suinteresuotiesiems subjektams. Komisijos pasiūlymas turi būti priimtas, pasirašytas ir paskelbtas Oficialiajame leidinyje iki 2024 m. gruodžio 30 d.
Kokia nauda? Įmonėms būtų suteikiama daugiau laiko pasiruošti naujųjų taisyklių taikymui.
Kas toliau? Taryba informuos Europos Parlamentą apie šią poziciją ir bus galima pradėti derybas. Siekiama, kad reglamentą oficialiai priimtų abi teisėkūros institucijos ir jis įsigaliotų iki metų pabaigos.
AKTUALU NACIONALINĖJE TEISĖJE
PAKEISTAS APRAŠAS DĖL PERDIRBTŲ PADANGŲ ATLIEKŲ, KURIOS NEBELAIKOMOS ATLIEKOMIS, KRITERIJŲ
Aprašymas. Šis aprašas nustato perdirbtų padangų atliekų, kurios nebelaikomos atliekomis, kriterijus. Siekiant užkirsti reikalavimų piktnaudžiavimo atvejus, pakeitimais nustatoma, kokie dokumentai turi būti perduodami kartu su perparduodamomis padangų gumos antrinėmis žaliavomis. Taip pat patikslinamos nuostatos dėl padangų atliekų perdirbėjų parengtos kokybės valdymo sistemos vertinimo kai atliekų tvarkytojas siekia akreditacijos pagal EMAS ar kitas kokybės ir audito sistemas.
Aprašas papildytas nuostatomis dėl abipusio pripažinimo taikymo eksportuojant Lietuvoje perdirbtas padangų gumos antrines žaliavas. Abipusio pripažinimo principas suprantamas kaip galimybė teisėtai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje arba Turkijoje pagamintas prekes, kurias leidžiama tiekti rinkai toje valstybėje narėje, be jokių apribojimų tiekti Lietuvos rinkai, net jeigu tos prekės buvo pagamintos vadovaujantis skirtingomis nei mūsų šalyje tokiems gaminiams taikomos techninėmis taisyklėmis.
Kokia nauda? Pakeitimai užtikrins aiškesnį perdirbtos padangų žaliavos naudojimo teisinį reglamentavimą bei užkirs reikalavimų piktnaudžiavimo atvejus.
Kas toliau? Teisės akto pakeitimai įsigaliojo 2024 m. lapkričio 12 d.
MĖNESIO ŽINUTĖS
#1 ISO PRISTATO ESG VEIKLOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO PRINCIPUS
Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) paskelbė apie ISO ESG įgyvendinimo principus – gairių rinkinį, kuriuo siekiama, kad įmonės visame pasaulyje galėtų pagerinti ESG integraciją, veiklos rezultatus, vertinimą ir ataskaitų teikimą.
ISO teigimu, naujieji principai išleidžiami, nes įmonės susiduria su didėjančia ESG kontrole ir gerokai išaugusiu ESG reglamentavimu, įskaitant ES CSRD, ISSB IFRS S1 ir S2 informacijos atskleidimo reikalavimus, o tvarumo ataskaitose ir toliau pasitaiko neatitikimų ir skirtumų įvairiose jurisdikcijose, skirtingo dydžio įmonėse ir sektoriuose, todėl šiomis gairėmis siekiama sudaryti sąlygas nuoseklesniam ataskaitų teikimui. Šie principai taikomi įvairioms organizacijoms – nuo mažų įmonių iki tarptautinių korporacijų, taip pat ESG konsultantams, akademinei bendruomenei, mokslinių tyrimų institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms.
#2 PARLAMENTAS STIPRINA SAVO ĮSIPAREIGOJIMĄ SIEKTI TVARUMO, PRIIMDAMAS AMBICINGUS APLINKOSAUGOS TIKSLUS ATEINANTIEMS METAMS.
Parlamentas atnaujino savo aplinkosaugos politiką ir nustatė naujus aplinkosaugos tikslus 2024-2029 m. kadencijai. Remdamasis tvirtais aplinkosaugos priemonių rezultatais, Europos Parlamentas įsipareigoja toliau skatinti tvarų vystymąsi, vykdant savo veiklą. Nauji tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2029 m., yra šie:
- Anglies dioksido pėdsaką sumažinti ne mažiau kaip 55 proc. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tenkančių vienam pilnam etatui (tCO2e/FTE), palyginti su 2006 m.
- 55 % sumažinti energijos suvartojimą (kWh/m²), palyginti su 2012 m.
- Energijos, suvartojamos iš atsinaujinančių šaltinių, dalies padidinimas iki 80 proc.
- Popieriaus suvartojimo sumažinimas 85 %, palyginti su 2012 m.
Tikslai taip pat susiję su atliekų tvarkymu, vandens tausojimu, perdirbimu, tvariais viešaisiais pirkimais ir iniciatyvomis, kuriomis siekiama toliau integruoti biologinės įvairovės aspektus į Europos Parlamento veiklą.
Naujieji aplinkosaugos tikslai suteikia Europos Parlamentui galimybę per ateinančius penkerius metus dar labiau pagerinti aplinkosauginį veiksmingumą. Tvarumo aspekto integravimas į Parlamento veiklą yra labai svarbus visiems planuojamiems projektams, pradedant pastatų renovacija, tolesniu skaitmeninimu ir baigiant ekologiškesnių transporto priemonių, skirtų Parlamento nariams ir darbuotojams, kuriems reikia važinėti į darbą ar keliauti, diegimu.
#3 JT KLIMATO KAITOS KONFERENCIJOS SPRENDIMAI
Sekmadienį Azerbaidžane pasibaigusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) pasiektas susitarimas dėl besivystančių šalių tarptautinio klimato kaitos finansavimo tikslo po 2025 m., patvirtintos anglies dioksido rinkos mechanizmų taisyklės bei pasiekta pažangos dėl prisitaikymo prie klimato kaitos vertinimo rodiklių.
Po dešimtmetį trukusių diskusijų COP29 pavyko patvirtinti tarptautinės anglies dioksido rinkos mechanizmų taisykles. Šalys susitarė dėl pagrindinių principų, užtikrinsiančių anglies dioksido rinkos veikimą pagal Paryžiaus susitarimą.
Tačiau COP29 nepavyko pasiekti reikšmingų susitarimų dėl klimato kaitos švelninimo. Europos Sąjunga ir kitos pažangios šalys siekė įtvirtinti konkrečius bendros pažangos vertinimo sprendimo, kuris buvo patvirtintas pernai Dubajuje vykusioje COP28 konferencijoje, įgyvendinimo veiksmus: palaipsniui mažinti iškastinio kuro vartojimą, atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui, patrigubinti atsinaujinančios energijos pajėgumus pasaulyje ir iki 2030 m. padvigubinti pasaulio vidutinį metinį energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau COP29 sprendimo tekste pateikta tik nuoroda į praėjusių metų sprendimą, be konkrečių nuostatų dėl iškastinio kuro atsisakymo. Taip pat pateiktas raginimas visoms šalims pateikti naujus nacionaliniu lygiu įpareigojančių veiksmus 2025 metams siekiant išlaikyti 1,5°C globalios temperatūros nepadidėjimo tikslą.
#4 DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI APIE ES TAKSONOMIJĄ
Komisija paskelbė dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) rinkinį, skirtą padėti suinteresuotosioms šalims įgyvendinti ES taksonomiją. Šiuo leidiniu siekiama, kad taksonomija būtų lengviau naudotis, būtų sumažinta administracinė naštą įmonėms, taikančioms ES tvaraus finansavimo sistemą.
DUK pateikiami techniniai paaiškinimai, susiję su įvairiais ES taksonomijos elementais. Aptariamas bendrųjų taksonomijos reikalavimų ir techninių atrankos kriterijų taikymas konkrečioms veikloms, įtrauktoms į taksonomijos klimato ir aplinkosaugos deleguotuosius aktus. Taip pat aptariami bendrieji „nedaryti didelės žalos“ kriterijai, kuriais užtikrinama, kad ekonominė veikla, kuria prisidedama prie vieno iš taksonomijos reglamente nustatytų aplinkosaugos tikslų, nepadarytų didelės žalos jokiam kitam aplinkosaugos tikslui. Be to, DUK paaiškinamos veiklos, kuriai taikomas Deleguotasis aktas dėl klimato kaitos ir Deleguotasis aktas dėl aplinkos apsaugos, ataskaitų teikimo prievolės.
DARBUOTOJAS KLAUSIA
Dažnai kyla klausimų, kaip darbuotojas gali padėti organizacijai siekti tvarumo tikslų, kaip suprasti sudėtingus reikalavimus arba gal kažkas keisis jam asmeniškai. Sieksime padėti susiorientuoti tiek organizacijoms, tiek darbuotojams ir atsakyti atvirus klausimus pagal Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvą (BTAD, angl. CSRD) ir Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS, angl. ESRS).
Darbuotojas klausia: Kas yra ekosistema ir bioįvairovė? Kokia yra mūsų įmonės gamybos (gaminame detales įrenginiams) procesų tiesioginė ir netiesioginė įtaka vietinei ekosistemai ir bioįvairovei?
Mes atsakome ir rekomenduojame: Ekosistema – tai sudėtinga gyvų organizmų (pvz., augalų, gyvūnų, mikroorganizmų) ir jų fizinės aplinkos (pvz., dirvožemio, vandens, oro) sąveikos sistema tam tikroje teritorijoje. Ekosistemos palaiko gyvybės pagrindą, įskaitant oro gryninimą, dirvožemio derlingumą ir klimato reguliavimą. Bioįvairovė – tai gyvų organizmų įvairovė visais jų gyvenimo lygmenimis – nuo genetikos iki rūšių ir ekosistemų įvairovės. Bioįvairovė yra svarbi sveikų ekosistemų palaikymui ir mūsų ekonomikai.
Įmonės gamybos procesai gali turėti tiek tiesioginę, tiek netiesioginę įtaką vietinei ekosistemai ir bioįvairovei. Tiesioginė įtaka kyla iš tokių veiklų kaip gamyklos veikimas, išteklių naudojimas, atliekų tvarkymas ir emisijos. Netiesioginė įtaka atsiranda per tiekimo grandinę – pvz., medžiagos, kurių gamyba ar išgavimas gali prisidėti prie natūralių buveinių nykimo.
Pagal ETAS E4 standartą atitinkamai, kai biologinė įvairovė ir ekosistemos identifikuojamos kaip reikšminga tema įmonėje, svarbu apsibrėžti jų poveikį, rizikas bei galimybes bei sekti kokybinius rodiklius apie bioįvairovę ir ekosistemas. Tvarumo ataskaitoje rekomenduojame atskleisti apie tiesioginį poveikį (pvz. teritorijos tarša, gėlo vandens kiekis, dirvožemio pokyčiai ir pan.), netiesioginį poveikį (pvz. bioįvairovei tiekimo grandinės lygiu), valdymo priemones (veiksmus, kurių įmonė imasi siekiant sumažinti poveikį – pvz., mažinti atliekas, rinktis tvaresnius tiekėjus ir pan.).
Rodikliai: ETAS E4 Biologinė įvairovė ir ekosistemos