Jaunojo „ArtVilnius‘24“ menininko prizu apdovanota Rachel Libeskind kviečia dialogui apie realybę

15-oji tarptautinė meno mugė „ArtVilnius“ šiais metais pritraukė daugiau nei 300 menininkų iš 14 pasaulio šalių. „Renginys pasižymėjo darbų kokybe ir įvairove, todėl išsiskirti kūrėjams buvo sudėtinga”, – pastebi meno mugės vadovė Sonata Baliuckaitė. Geriausio jaunojo menininko (iki 35 metų) prizą šiemet pelniusi menininkė Rachel Libeskind išsiskyrė originalia idėja ir giliais konceptualiais sluoksniais. Ji buvo įvertinta už paveikslą „Langas aukštyn kojomis“.

Anot S. Baliuckaitės, Diuseldorfo galerijos „wildpalms“ Vilniuje pristatyta menininkė reflektuoja šiuolaikinės visuomenės tendenciją vis dažniau pasaulį matyti per telefono ar kompiuterio ekranus, o ne tiesiogiai patiriant aplinką.

„Šis kūrinys kelia klausimus apie tikrovės suvokimo būdus bei mūsų santykį su virtualiu pasauliu, o tai ypač aktualu dabartinėje skaitmeninėje eroje. Darbas yra labai svarbus šiandieniniame meno pasaulyje,“ – sako ji.

Vienas mažiausių pelnė daugiausiai

R. Libeskind „Langas aukštyn kojomis“ – tai vienas iš jos serijos „Langai“ kūrinių, kurie sukurti kaip paveikslai, tačiau pagaminti naudojant polivinilchloridą (PVC), lateksą ir projekcinės plėvelės lakštus. Kurdama šią kūrinių seriją, menininkė tyrinėjo savo archyvą, kuriame saugomi įvairiose žiniasklaidos priemonėse publikuoti langų vaizdai.

Kūrinių seriją „Langai“ sudaro ir didelio dydžio darbai, tačiau mugėje „ArtVilnius‘24“ apdovanojimą jai pelnęs paveikslas „Langas aukštyn kojomis“ yra vienas mažiausių, jo dydis siekia vos 35x30x4 cm.

„Žaidimas mažu formatu atvėrė naujus vaizdų ir nuorodų suvokimo būdus: mobiliuosiuose telefonuose ar kompiuteriuose galime apversti vaizdus aukštyn kojomis, pasukti juos įvairiomis kryptimis, realiame pasaulyje tai – neįmanoma “, – sako R. Libeskind.

Menininkė teigė, kad lango sąvoka jos darbuose naudojama siekiant atskleisti, kaip technologijos tarpininkauja mūsų tikrovės patyrimui. Pranašiška paveikslų, kaip langų į kitus pasaulius, samprata šiandien, kai ekranai tapo pagrindiniais mūsų informacijos ir ryšio portalais, dar labiau rezonuoja.

„Iš esmės ši serija įkūnija meninių ieškojimų ir architektūrinės įtakos susiliejimą, atspindintį bendrą įsipareigojimą peržengti ribas ir iš naujo apibrėžti medijas. Integruodami šiuos elementus, „Langai“ siekia įtraukti žiūrovus į dialogą apie suvokimą, realybę, nuolat kintantį žmogaus ir erdvių, kuriose gyvename, santykį“ – sako menininkė.

Gyvenimo didmiestyje įtaka

R. Libeskind gimė Milane, užaugo Berlyne, o išsilavinimą įgijo Harvardo universitete, JAV, kur su pagyrimu baigė vizualiųjų mokslų bakalauro studijas. Šiuo metu menininkė gyvena ir kuria Niujorke bei Berlyne.

Gyvendama Niujorke, menininkė semiasi įkvėpimo ir iš greito miesto tempo, ir iš socialinių aplinkos konstrukcijų.

Nuolat plėsdama prieinamų medijų ribas, menininkė R. Libeskind kuria darbus, kuriuos įkvepia asmeninės ir visuomeninės temos, protingai derindama istorinių ir šiuolaikinių tapatybių, lyties, pasisavinimo ir reprodukcijos sąvokas. Jos kūryboje socialinis aspektas ir materialumas organiškai susilieja, kurdami gilią refleksiją apie dabartinę tikrovę.

Specialus prizas

Geriausio jaunojo menininko nominacijos nugalėtoja tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius” apdovanojama premija, kurią jau dvyliktus metus iš eilės skiria mugės mecenatas – advokatų kontora COBALT.

Nugalėtoją išrinko tarptautinė komisija – meno istorikė, kritikė, parodų kuratorė, Vilniaus dailės akademijos profesorė, pirmoji „ArtVilnius“ meno vadovė (iki 2013 m.), prof. dr. Raminta Jurėnaitė, parodų kuratorius, rašytojas, menininkų iniciatyva įkurto privataus meno centro Helsinkyje „Kohta“ direktorius Andresas Kreugeris (Švedija), knygų autorius, kuratorius, 4 žemynuose 98 parodas surengęs dr. Pacco Baraganas (Ispanija, ), vienas „Index“ fondo vadovų Marti Manenas (Švedija), kolekcininkė, meno mecenatė, lauko reklamos bendrovės „JCDecaux Lietuva“ generalinė direktorė Žaneta Fomova.

Jubiliejinės, 15-osios meno mugės „ArtVilnius‘24” akcentas – „Šiaurės Europa“. Šiais metais į mugę buvo atrinktos 67 šiuolaikinio meno galerijos ir 15 meno institucijų iš 14 pasaulio šalių. Dalyvavo kviestiniai menininkai iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ukrainos, Lenkijos, Belgijos, JAV ir kitų šalių.