Karas sandorių rinkos 2022-iaisias neišbalansavo, nors baimių buvo

Metams pasibaigus tradiciškai skaičiuojame viščiukus. Apžvelkime, kas įdomaus pernai nutiko sandorių rinkoje. Jei reikėtų rinktis, Lietuvoje reikšmingiausiu įvykiu laikyčiau antro vienaragio gimimą. O globaliu mastu – visame pasaulyje spragėsių pardavimus tikriausiai padidinusį 44 mlrd. JAV dolerių Elono Musko bei „Twitter“ sandorį. Iki įsigijimo ir po jo besivystančią situaciją daugelis internautų iki šiol stebi kaip serialą. Iki įsigijimo ir po jo besivystančią situaciją daugelis internautų iki šiol stebi kaip serialą.

Kalbant apie mūsų šalį ir regioną praėjusius metus sunku vertinti kaip vientisą periodą. Sandorių rinką skirstyčiau į du etapus: nuo metų pradžios iki rudens ir paskutinį ketvirtį. Pirmus du ar net tris ketvirčius rinka buvo labai aktyvi. Pirmąjį pusmetį Baltijos šalių susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinkoje paskelbta apie 54 sandorius. Bendra jų vertė viršijo 1 mlrd. Eur.

Per 9 mėnesius (tikslių visų metų duomenų kol kas nėra) paskelbta apie 81 sandorį, kurių bendra vertė siekia apie 1,5 mlrd. Eur. Palyginti, užpernai per tą patį laikotarpį, fiksuotas 121 sandoris. 2020-ųjų 9 mėnesių rezultatas – 44 paskelbti sandoriai.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį M&A rinka nurimo. Matyt, tie blogų laikų lūkesčiai mus pagaliau pavijo.

Tiesa, reikėtų akcentuoti, kad 2021 metai sandorių skaičiumi Lietuvoje apskritai buvo rekordiniai. Todėl lyginti metus ir įvertinti rinkos aktyvumą iš bendrų skaičių gana sudėtinga. Bet darbo turėjome tikrai daug. Jeigu matuotume pagal pastarųjų 3–5 metų sandorių skaičių, praėję metai vidurkį viršija.

Antras vienaragis

Itin didelių perku-parduodu akcijas sandorių, kurie užgožtų kitus, Lietuvoje 2022 m. nebuvo. Bet fiksuotas vienas stambus investicinis sandoris – „Tesonet“ grupės įmonė „Nord Security“ pritraukė 100 mln. JAV dolerių investiciją ir sandorio metu buvo įvertinta 1,6 mlrd. JAV dolerių.

Investicija nėra tipinis susijungimų ir įsigijimų (M&A) sandoris. Bet tai nėra ir paskola, pinigai papildė įmonės kapitalą, o dalis akcijų perėjo į naujas rankas. Tad į statistiką toks sandoris patenka.

Kad ir kaip tai pavadintume, šis sandoris Lietuvoje pernai buvo vienas reikšmingesnių – jo metu gimė antras vienaragis. O tai, savo ruožtu, toliau skatina kapitalo judėjimą ir investicijas. Gali būti, kad šiuo atveju, kaip ir po „Vinted“ tapimo vienaragiu, Lietuvoje atsiras daugiau milijonierių.

Investicijos į kosmoso technologijas

Tarp svarbiausių arba reikšmingiausių sandorių taip pat įvardinčiau „NanoAcionics“ įsigijimą. Norvegijos „Kongsberg“ yra strateginis investuotojas, kuris nori toliau vystyti kosmoso technologijas, o ne maksimizuoti pelną. Jie atnešė ne tik pinigus, bet ir nemažai praktinių žinių (angl. know how). Tai, sakyčiau, yra šios industrijos milžinų pripažinimas. Tokios įmonės kaip „Kongsberg“ nepažįstamose jurisdikcijose į nežinomas įmones neinvestuoja.

Be to, „NanoAcionics“ veikla glaudžiai susijusi ne tik su kosmoso ir žemės tyrimais, bet ir gynybos bei energetikos sektoriais. Tad potencialas yra milžiniškas. Šią įmonę verta stebėti.

Dar vienas sandoris, kurį mėgstu rodyti, kaip pavyzdinį, yra Norvegijos BEWI įsigijimas. Ši viena iš didžiausių pasaulyje pakavimo ir izoliacijos sprendimų gamintojų įsigijo 100% UAB „Baltijos Polistirenas“ akcijų.

Kai prasidėjo karas, jie jau buvo procese ir pirko įmonę, kurios gamyba susijusi su naftos produktais, o jų Lietuvoje neturime. Reikėjo spręsti ir kitas problemas, susijusias su žaliavų įsigijimu, logistika. Maža to, įmonė susijusi ir su statybų sektoriumi, kuriam ir pernai, o dabar jau ir šiemet, prognozuojamas jeigu ne kritimas, tai sąstingis. Nepaisant visų šių neigiamų veiksnių, pirkėjas nesudvejojo.

Tai parodė Skandinavijos regiono investuotojų pasitikėjimą Lietuva. Šis sandoris buvo vienas pirmųjų po karo pradžios. Tad gali būti, jog norvegai žengdami šį žingsnį nuramino ir kitus investuotojus.

Sunki žiema

Vėlyvą rudenį prasidėjo lėtėjimas. Rinkoje apie tai kalbų buvo jau vasarą. Bet nuojauta nepasitvirtino, veiksmas vyko iki pat ketvirtojo ketvirčio. Sulėtėjimą lėmė objektyvūs dalykai – karas, infliacija, kylančios palūkanos, smunkanti akcijų vertė, netikrumas dėl ateities ir kiti su tuo susiję veiksniai. Apskritai keista, kad pas mus tas stabtelėjimas atėjo taip vėlai. Nors pašonėje nuo vasario vyksta karas, likome praktiškai paskutiniai Europoje, kuriuos pasivijo neigiamos nuotaikos ir pesimistinės prognozės.

Investuotojai labai atsargiai žiūri į ateitį, nes verslai perkami siekiant pelno būtent ateityje. Natūralu, jeigu iš ateitis nieko gero nesitiki ir perspektyvos liūdina, tai rinka ima stoti. Pirmiausia tokiomis nuotaikomis užsikrečia pirkėjai, kurie pradeda mušti kainą. Bet pardavėjams reikia šiek tiek daugiau laiko pakeisti savo lūkestį, tad paprastai esant tokiai situacijai rinkoje, derybos kuriam laikui įstringa. Žinoma, dažnai vėliau atsinaujina, bet jau su pakoreguotais lūkesčiais. Manyčiau, kad šis procesas vėl turėtų pajudėti link šių metų vidurio.

Amerikietiška banga

Pasaulinėje rinkoje tiek teigiamus, tiek neigiamus pokyčius lemia JAV. Ir pernykščiai procesai ne išimtis. Priminsiu, kad pirmiausia pakrito akcijų rinka, vėliau ėmė kilti bazinės palūkanų normos, brangti pinigai. Žinoma, kad šie pokyčiai paveikė ir startuolių augimą – pinigus pritraukti tapo sudėtingiau. Tada prasidėjo vis garsesni pamąstymai, kad dalis už Atlanto esančių verslų yra pervertinti ir taip spiralė įsisuko žemyn.

Daugelio įmonių įverčiai sumažėjo, o maždaug vasaros pabaigoje didžiosios technologijų kompanijos ėmė atleidinėti žmones.

Nepaisant to, reikšmingų sandorių buvo. Pasauliniu mastu, be jau minėto „Twitter“, dėmesio, manau, nusipelno dar mažiausiai du stambūs įsigijimai.

Pirmasis parodo augančią žaidimų industrijos svarbą ir simbolizuoja naują jos etapą, kuriame pirmu smuiku griežia didžiosios pasaulinės korporacijos. Kalbu apie pernai sausį įvykusį sandorį, kurio metu „Microsoft“ už 68,7 mlrd. JAV dolerių susitarė įsigyti vieną didžiausių pasaulyje vaizdo žaidimų kūrėjų „Activision Blizzard“.

Jeigu sandoris bus užbaigtas (planuojama 2023 m.), programinės įrangos milžinė taps trečia pagal pajamas žaidimų kompanija pasaulyje (po Kinijos „Tencent“ ir Japonijos „Sony“), nors tai tėra antrinė jos veikla. Panašu, kad ši industrija – ne vaikų žaidimai.

Kitas ne tik dėl įspūdingos sumos paminėjimo vertas sandoris vyko gegužę. Diversifikuota ir vis labiau į debesiją orientuota puslaidininkių gamintoja „Broadcom“ už 61 mlrd. JAV dolerių susitarė įsigyti debesų kompiuterijos ir virtualizacijos technologijų bendrovę „Vmware“.

Po sandorio sudarymo (beje, jau ne pirmą kartą) „Broadcom“ akcijų vertė nukrito beveik 20%, mat įmonių kultūros labai skirtingos. Be to, „Broadcom“ turi reputaciją įmonės, kuri po įsigijimų masiškai atleidinėja darbuotojus ir parduoda nepageidaujamus padalinius (kaip nutiko su „Symantec“ ir „CA Technologies“). Kita vertus, kompanija vienose rankose laikanti lustų ir serverių virtualizacijos bei IT infrastruktūros verslus, gali tapti labai galinga. Taigi, dabar visa IT rinka laukia, kas nutiks su Silicio slėnio debesijos veterane.

Gyvenimas „pafrontėje“

Bet kokiu atveju Lietuvoje rinkų kreivės blogėjimas nebuvo toks dramatiškas kaip JAV, nes ir mūsų įmonių įverčiai visada buvo kuklesni, ir akcijų birža iš esmės nenukentėjo, nes, palyginti su JAV, jos praktiškai nėra. Būtent dėl šių pagrindinių veiksnių mūsų emocijos rinkoje ramesnės ir neigiamas poveikis mažesnis.

Įsivaizduokime, kokia panika kiltų, jeigu didžiųjų mūsų šalies bendrovių akcijos būtų kotiruojamos biržoje ir taptume liudininkais neigiamų tendencijų – matytume kasdienį akcijų vertės smukimą žemyn, kuris siektų 20% ir daugiau. Kasdien. Galiu užtikrinti, kad nuotaikos rinkoje, taigi ir investuotojų lūkesčiai, būtų kur kas prastesni.

Visgi, reikia konstatuoti, kad nuotaikos rinkoje nėra geros ir jos dar prastėja. Tad turime džiaugtis, kad Lietuvos bendrovėms pavyko pritraukti investicijas pirmoje metų pusėje – taip jos įšoko į paskutinį traukinį. Kitu atveju, dabar tai padaryti būtų ypatingai sunku, o jeigu atvirai, gal ir neįmanoma.

Ir nors kai kurios pasaulinės tendencijos mus pasiekia daugiau ar mažiau pavėluotai, pasaulio akyse – mes esame įvykių sūkuryje ir, deja, jie nėra teigiami. Vienas tokių – karas Ukrainoje. Kai kam gali pasirodyti, kad gyvename vos ne pafrontėje. Bet mūsų rinką gelbsti skandinavai, lenkai, vokiečiai ir kitų regiono šalių investuotojai. Jie į situaciją žiūri kur kas ramiau – juk kuo arčiau esi, tuo geriau supranti tikrąją padėtį.

Beje, paskutinę praėjusių metų savaitę užbaigėme didelį sandorį būtent su vokiečiais. Tai nėra didžiausias 2022 m. pirkinys, bet į penketuką turėtų patekti.

Manau, kad kitų pasaulio šalių rinkose dabar vyraujantis neapibrėžtumas greitu metu įsitvirtins ir pas mus. Rinka nebebus tokia inertiška, liks mažiau spontaniškumo. Kita vertus, reiktų nepamiršti, kad vis dar yra daug pinigų, kurie suplanuoti išleisti.

Baigdamas šią trumpą apžvalgą, dar noriu pasidalinti optimistinėmis prognozėmis šiems metams. Tikiu, kad Ukrainoje situacija kryps gerąja linkme, rinkose atsiras daugiau pozityvumo ir bendras klimatas rinkose bus teigiamas. Tad turint omenyje, kad reikės „atgauti“ tai, kas prarasta pernai ir dar bus iššvaistyta šiemet, galiausiai 2023-ųjų pabaigoje galėsime konstatuoti, kad metai sandorių rinkoje buvo įprasti.