Naujos verslo gelbėjimo priemonės finansinių sunkumų turinčioms įmonėms

Lietuvoje vis dar populiaresnė ne restruktūrizavimo, o bankroto procedūra. Per 2016 m. I–III ketvirčius bankroto procesai buvo pradėti 1910 įmonėms. Lyginant 2016 m. I–III ketvirtį su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu, bankroto procesų skaičius išaugo 24,7 proc. (2015 m. – 1532 įmonių). 2016 m. I–III ketvirčiais pradėti 24 restruktūrizavimo procesai, t. y. 3 įmonėmis (-11,1 proc.) mažiau nei atitinkamu 2015 m. laikotarpiu (27 įmonėms). Tokia Lietuvos statistika nesiskiria nuo daugelio kitų Europos Sąjungos valstybių. Kiekvienais metais Europos Sąjungoje bankrutuoja 200 000 bendrovių. Tai reiškia 600 per vieną dieną.

Europos Komisija mano, kad tokia situacija yra ydinga ir siekia sukurti verslo gelbėjimo priemones. 2017 m. birželio mėn. 26 d. įsigalios naujas Europos Sąjungos reglamentas dėl nemokumo bylų, tačiau jau dabar Europos Komisija mano, kad jis neišspręs restruktūrizavimo proceso neefektyvumo problemos, todėl siūlo jį papildyti direktyva. Jei ši direktyva bus priimta, valstybėse narėse bus sutrumpintas ir supaprastintas restruktūrizavimo procesas, suteiktos galimybės įmonėms, susiduriančiomis su finansiniais sunkumais, restruktūrizuotis ankstyvoje stadijoje ir išvengti bankroto.

Operatyvus, greitas ir patrauklus restruktūrizavimo procesas

Direktyva įpareigoja valstybes numatyti ankstyvo perspėjimo priemones, kuriomis galėtų naudotis skolininkai, taip pat prevencinio restruktūrizavimo mechanizmus, kurie leistų restruktūrizuoti skolas ar verslą, atkurti įmonės gyvybingumą ir išvengti nemokumo.

Šiuo metu Lietuvoje restruktūrizavimo procesą gali inicijuoti tik pats skolininkas, o kreditoriai tokios teisės neturi. Pagal siūlomą direktyvą prevencinio restruktūrizavimo mechanizmu, iškilus nemokumo pavojui, galės pasinaudoti tiek skolininkai, tiek kreditoriai, gavę skolininko sutikimą.

Direktyva numato aktyvų kreditorių dalyvavimą restruktūrizavimo procese nuo pat jo inicijavimo momento. Pirmasis prevencinio restruktūrizavimo etapas yra derybos dėl restruktūrizavimo plano sąlygų. Šiose derybose dalyvauja skolininkas ir kreditoriai, todėl kreditoriai gali, dar iki restruktūrizavimo plano teikimo tvirtinti, daryti įtaką jo turiniui. Pagal dabartinį reglamentavimą Lietuvoje tiek restruktūrizavimo metmenis prieš inicijuodamas restruktūrizavimo procesą, tiek vėliau restruktūrizavimo planą rengia skolininkas, o kreditoriai turi teisę dalyvauti tik jį tvirtinant.

Direktyva apriboja restruktūrizavimo administratoriaus dalyvavimą, numatant, kad jis ne visais atvejais privalomas, o taip pat teismų ir restruktūrizavimo administratoriaus kišimąsi į restruktūrizavimo procesą.

Siekiama restruktūrizavimo procesą padaryti patrauklų, nustatant trumpus terminus restruktūrizavimo planui tvirtinti teisme bei pagreitintą skundų dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo nagrinėjimą. Tiesa, Lietuvos teisės aktai numato trumpus procesinius terminus, todėl jie, priėmus direktyvą, galima spėti, nebus dar labiau trumpinami. Vis dėlto pats restruktūrizavimo procesas turėtų būti iš esmės pertvarkomas.

Skolininkai galės efektyviau derėtis su kreditoriais

Direktyva taip pat nustato priemones, suteikiančias galimybes skolininkui efektyviai derėtis su kreditoriais.

Kol skolininkai derasi su kreditoriais, teismas turės teisę laikinai sustabdyti kreditorių teisę priverstinai vykdyti reikalavimus skolininko atžvilgiu. Tačiau sustabdymo laikotarpiu kreditoriai negalės atsisakyti vykdyti sutarčių ar jų nutraukti. Toks sustabdymas galės būti taikomas visiems kreditoriams bendrai arba tik tam tikriems kreditoriams. Direktyva numato valstybės narėms galimybę šią nuostatą taikyti tik esminėms sutartims, kurios reikalingos tam, kad įmonė tęstų kasdieninę veiklą. Sustabdymo laikotarpiu skolininkas galės visiškai nekliudomas tenkinti su sustabdymu nesusijusių kreditorių reikalavimus bei su sustabdymu susijusių kreditorių reikalavimus, atsiradusius po sustabdymo.

Sustabdymo laikotarpiu skolininkas neturės prievolės kreiptis dėl bankroto proceso inicijavimo, tokios teisės taip pat neteks ir kreditoriai, kurių atžvilgiu yra priimta teismo nutartis. Taigi, skolininkų vadovų ir akcininkų nevaržys galima atsakomybės grėsmė dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto iškėlimo, o kreditoriai pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo negalės daryti spaudimo skolininkui.

Bendra taisyklė, kad toks sustabdymas bus neilgesnis kaip keturi mėnesiai. Tačiau direktyva taip pat numato galimybę šį terminą skolininko ar kreditorių prašymu pratęsti iki dvylikos mėnesių, jei yra padaryta apčiuopiama pažanga derantis dėl restruktūrizavimo plano ir pratęsimas nepažeis suinteresuotų šalių interesų.

Skolininkai, pradedantys prevencinio restruktūrizavimo procedūras, galės toliau visiškai arba bent iš dalies kontroliuoti savo turtą ir kasdienines įmonės veiklos operacijas. Tai užtikrins skolininko įprastos verslo veiklos tęstinumą.

Finansavimo apsauga – pirmenybė kreditoriams gauti išmokas

Direktyva numato tarpinio ir naujojo finansavimo priemonių apsaugą. Tarpinis finansavimas yra kreditoriaus skolininkui suteiktos lėšos, kurių nedelsiant reikia, kad skolininkas galėtų tęsti veiklą ir išlikti. Toks finansavimas yra skiriamas iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Naujasis finansavimas yra kuomet finansavimas (pvz. paskola) teikiamas restruktūrizavimo planui įgyvendinti. Dėl jų susitariama restruktūrizavimo plane ir jas privalo patvirtinti teismas ar administracinė institucija.

Tokios finansavimo priemonės negali būti paskelbtos negaliojančiomis, niekinėmis ar nevykdytomis kaip kenkiančios visiems kreditoriams, nebent tokie sandoriai įvykdyti apgaule arba piktnaudžiaujant. Taigi, direktyvoje numatyta šių sandorių apsauga, ribojant galimybes juos ginčyti.

Direktyva taip pat numato, kad, skolininko bankroto atveju, tokie kreditoriai turi teisę gauti išmokas pirmiau nei kiti kreditoriai. Tokia pirmenybė tarpinio ar naujojo finansavimo kreditoriams suteikiama, nepaisant to, kad įprastai kiti kreditoriai turėtų pirmenybės teisę arba būtų lygiaverčiai. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį įmonių bankroto įstatymą tokio prioriteto kreditoriai, finansavę skolininką restruktūrizavimo metu, neturi. Išimtis numatyta tik įkaito (hipotekos) kreditoriams, kurie gali pirmi patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turo vertės.

Apsauga ir restruktūrizavimo sandoriams

Direktyvoje apsauga taip pat yra taikoma ir sandoriams, kuriais siekiama palengvinti derybas dėl restruktūrizavimo plano ar kurie yra glaudžiai su tokiomis derybomis susiję. Prie tokių sandorių, pavyzdžiui, yra priskiriamos išlaidos, susijusios su derybomis dėl restruktūrizavimo plano, jo priėmimu, patvirtinimu ir įgyvendinimu, išlaidos, skirtos profesionalioms konsultacijoms dėl bet kurio restruktūrizavimo plano aspekto.

Tiesa, tokiems sandoriams yra suteikiama siauresnė apsauga negu finansavimo priemonėms. Bus apribojama tik galimybė juos ginčyti, tačiau šių sandorių pagrindu atsiradusiems reikalavimas nėra suteikiamas prioritetas skolininko bankroto atveju.

Atsižvelgiama į daugumos kreditorių interesus

Svarbu tai, jog visi kreditoriai įgis teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo plano priėmimo. Tokią teisę jau šiuo metu turi kreditoriai pagal Lietuvos teisės aktus.

Vis dėlto direktyva siekia užtikrinti visų kreditorių, turinčių skirtingus reikalavimus, interesus. Pagal naujas nuostatas kreditoriai turėtų būti suskirstyti į eiles (pvz. hipoteką turinčių kreditorių eilė, darbuotojų eilė ir kt.) ir kiekviena kreditorių eilė atskirai balsuotų dėl restruktūrizavimo plano. Tam, kad restruktūrizavimo planui būtų pritarta, jam turėtų pritarti kiekvienos eilės kreditorių dauguma. Kas bus laikoma dauguma, suteikiama teisė nustatyti pačioms valstybėms, bet daugumą turėtų sudaryti kreditoriai, turintys ne daugiau kaip 75 proc. eilės reikalavimų sumos. Jei nors viena eilė kreditorių, pvz., darbuotojai, nepritaria restruktūrizavimo planui, jis laikomas nepatvirtintu.

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį reglamentavimą restruktūrizavimo planas laikomas patvirtintu kreditorių, jei jam pritarė kreditorius ar kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 2/3 visų skolininko turimų įsiskolinimų. Taigi, iš esmės sprendimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo gali priimti vienas didžiausias skolininko kreditorius, o kitų kreditorių balsai paprasčiausiai nieko nelemia. Naujai siūlomas sprendimų priėmimo būdas išsprendžia šią problemą, kuomet sprendimai iš esmės priimami vienasmeniškai didžiausio skolininko kreditoriaus.

Vis dėlto direktyva numato procedūrą restruktūrizavimo plano patvirtinimui ir esant kreditorių prieštaravimui. Tokiu atveju, jei planas atitinka tam tikras sąlygas (planas buvo patvirtintas bent vienos kreditorių eilės, planas atitinka absoliutaus pirmumo taisyklę ir kt.), planą gali patvirtinti teismas. Direktyvoje yra numatyta tokį teismo sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui.

Kokioms įmonėms naujoji direktyva būtų naudingiausia?

Europos Komisijos siūlomą direktyvą reikėtų vertinti kaip gerą iniciatyvą, nes ja siekiama skatinti restruktūrizavimo procesą. Restruktūrizavimo procesas yra palankesnis visiems suinteresuotiems asmenims negu bankroto procesas: užtikrina didesnes galimybes kreditoriams atgauti skolas negu bankroto procesas, išsaugomos darbo vietos, skolininkai gali tęsti savo verslą, kuris galbūt tik pirmaisiais metais susiduria su finansiniais sunkumais. Tačiau yra tikimybė, kad direktyva gali nepasiekti savo tikslų, nes joje nenumatyta pakankamai priemonių skatinti skolininkų ir kreditorių ankstyvai iniciatyvai, kuomet finansiniai sunkumai dar nėra dideli ir skolininkas nėra nemokumo būsenoje. Kaip Lietuvos praktika byloja, su finansiniais sunkumais susiduriančios bendrovės pernelyg vėlai kreipiasi dėl restruktūrizavimo proceso iniciavimo, kuomet finansiniai sunkumai jau yra nelaikini ir dideli, galimybės atkurti įmonės gyvybingumo nėra, todėl vienintelė išeitis joms lieka bankrotas.

Advokatų kontoros „Cobalt” asocijuota teisininkė, advokatė Evelina Liutkutė