Vadovams taikoma atsakomybė ir už konkurencijos taisyklių pažeidimus

Įmonių vadovams – apribojamos teisės užimti vadovaujančias pareigas bei piniginės baudos

Pirmuoju minėtu sprendimu VAAT visiškai tenkino Konkurencijos tarybos prašymą ir bendrovių Baltic Transport Service, Convertus ir Gedarta vadovams apribojo teisę užimti vadovo ar kolegialaus organo nariu viešajame ar privačiame sektoriuje net 4 metams. Sankcijos įmonių vadovams buvo paskirtos už tai, kad jie tiesiogiai dalyvavo konkurencijos teisės pažeidime, t.y. iš anksto suderino komercinius pasiūlymus ir sutarė dėl viešųjų pirkimų laimėtojo statybos darbams pirkti, o likę viešųjų pirkimų dalyviai fiktyviose procedūrose dalyvavo imituodami konkurenciją. Svarbu paminėti ir tai, kad nubaustas buvo ir vadovas tos įmonės, kuri organizuodama konkursą tik tarpininkavo tiekėjams susitariant dėl laimėtojo. Kadangi nei vienas iš diskvalifikuotų vadovų neskundė šio teismo sprendimo, nurodytos sankcijos įsiteisėjo nurodytų įmonių vadovų atžvilgiu.

Antruoju sprendimu VAAT pasielgė gana netikėtai. Šiuo atveju Konkurencijos taryba prašė skirti sankcijas keturių bendrovių („Ministerium“, „Nebūk briedis“, VšĮ „Media medis“ ir VšĮ „TV Europa“) pažeidimo padarymo metu buvusiems vadovams, tiek diskvalifikavimą (nuo 3 iki 5 metų), tiek pinigines sankcijas (nuo 7 000 iki 14 000 eurų). Ir šiuo atveju sankcijas prašyta skirti vadovams už tai, kad jie tiesiogiai aktyviai dalyvavo įmonių kartelyje dėl viešųjų programinės įrangos sukūrimo darbų ir viešinimo paslaugų pirkimo. Konkurencijos tarybos prašymas buvo tenkintas tik iš dalies. Teismas nusprendė, kad tik dviejų įmonių vadovams gali būti skiriamos sankcijos (kitų dviejų įmonės vadovams sankcijos neskirtos, tikėtina, dėl senaties). Taip pat buvo ženkliai sumažintos prašytos pritaikyti piniginės sankcijos (iki atitinkamai 900 ir 920 eurų). Teismas konstatavo, kad kol nėra teismų praktikos skiriant sankcijas vadovams, didelės baudos užkirstų galimybę sąžiningai, teisingai ir protingai diferencijuoti vadovams skiriamas sankcijas ateityje.

Tačiau netikėčiausia buvo tai, kad teismas netenkino Konkurencijos tarybos prašymo skirti įmonių vadovų diskvalifikavimą, t.y. apribojimą užimti vadovaujančias pareigas nuo 3 iki 5 metų. Svarbu tai, kad Konkurencijos įstatymo norma nustato, kad už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi įmonės vadovui gali būti apribojama teisė nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir/ar valdymo organo nariu.

Papildomai taip pat gali būti skiriama bauda iki 14 480 eurų. Taigi, tiek lingvistiškai, tiek remiantis įstatymo leidėjo aiškinamajame rašte nurodytu sankcijų tikslu piniginė sankcija taikoma kaip papildoma, bet ne alternatyvi sankcija diskvalifikavimui, t.y. tik paskyrus diskvalifikavimą, gali būti papildomai skiriama ir piniginė sankcija. Konkurencijos taryba dar gali skųsti tokį teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Tikėkimės, kad teismas atsakys į klausimus tiek dėl sankcijų taikymo (ar gali būti piniginė sankcija skiriama netaikant diskvalifikavimo?), tiek dėl piniginės baudos nustatymo kriterijų (šiuo metu tik įmonių atžvilgiu yra nustatytos detalios pinginių baudų skyrimo taisyklės), tiek dėl sankcijų proporcingumo, (ne)selektyvumo ir į kitus verslui ir jų vadovams svarbius klausimus.

Šiuo metu VAAT yra dar vienas pateiktas Konkurencijos tarybos prašymas dėl asmeninės Žagarės inžinerija buvusio vadovo atsakomybės už dalyvavimą viešųjų pirkimų kartelyje (prašoma skirti tiek diskvalifikavimą 4 metams, tiek piniginę sankciją, kurio nagrinėjimas yra sustabdytas, iki tol, kol bus išnagrinėtas skundas dėl kitų įmonių dalyvavimo kartelyje.

Asmeninė atsakomybė – net nutraukus darbo santykius ir tiesiogiai neprisidėjus prie pažeidimo padarymo

Panašu, kad Konkurencijos taryba vis aktyviau naudosis Konkurencijos įstatymo jai suteikta teise kreiptis į teismą dėl vadovo asmeninės atsakomybės taikymo siekdama atgrasyti nuo konkurencijos teisės pažeidimų.

Kol kas atvejai, dėl kurių Konkurencijos taryba kreipėsi į teismą ir teismas paskyrė sankcijas, yra gana chrestomatiniai ir aiškūs, t.y. vadovai patys tiesiogiai dalyvavo kartelyje. Verta prisiminti, kad net nutraukus darbo santykius su įmone vadovas gali neišvengti teismo skiriamų sankcijų už vadovavimo buvusiai įmonei metu padarytus konkurencijos teisės pažeidimus. Net „draugystės vardan“ konkurse sudalyvavusių įmonių vadovai (pvz., imituojant konkursą) gali „sumokėti“ didelę tokios „draugystės“ kainą prarasdami teisę užimti vadovaujančias pareigas bet kokioje įmonėje mažiausiai 3 metams. Svarbu žinoti ir tai, kad įstatyme kol kas nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė sumažinti minimalų 3 metų diskvalifikavimo terminą, kaip, pavyzdžiui, įstatyme yra numatyta galimybė prisipažinimo apie padarytą konkurencijos pažeidimą atveju įmonėms susitarti su Konkurencijos taryba dėl piniginės sankcijos nuolaidos.

Svarbu ir tai, kad sankcijos vadovams gali būti skiriamos ne tik tada, kai vadovas tiesiogiai dalyvavo konkurencijos teisės pažeidime. Sankcijos gali būti skiriamos ir tada, kai vadovas tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad įmonė daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui. Trečias atvejis – vadovas nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad įmonė padarė ar daro pažeidimą. Pastarasis pagrindas, pasiskolintas iš Jungtinės Karalystės konkurencijos teisės, – nežinojo, nors privalėjo žinoti – yra gana mistinis ir gana sunkiai prognozuojamas. Pavyzdžiui, ar gali būti taikoma įmonės vadovui atsakomybė tuo atveju, kai įmonės darbuotojas be vadovo žinios susitarė asmeniniais tikslais su konkuruojančioje įmonėje dirbančiu draugu dėl pirkimų laimėtojų rotacijos?

Kaip jau buvo minėta anksčiau, asmeninė vadovo atsakomybė gali būti taikoma ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atveju. Kol kas praktikos nėra, nes ir Konkurencijos tarybos nutarimų dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nebuvo nuo 2010 metų. Tačiau šiuo metu Konkurencijos taryba atlieka bent 3 tyrimus dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir, tikėtina, dar šiais metais bus priimtas bent vienas Konkurencijos tarybos nutarimas. Tačiau yra abejonių, ar tokias pat taisykles dėl individualios atsakomybės galima pritaikyti tuo atveju, kai įmonės vadovas dalyvavo akivaizdžiame karteliniame susitarime dėl kainų, rinkų pasidalijimo ar viešųjų pirkimų laimėjimo, ir piktnaudžiavimo atveju, kai tik po išsamaus ekonominio vertinimo Konkurencijos tarybos tyrimo metu gali paaiškėti, kad įmonė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi.

Kaip elgtis įmonių vadovams?

Pirmiausia, įmonių vadovams reikėtų rūpintis, kad įmonėje būtų įdiegtos konkurencijos pažeidimų prevencijos taisyklės ir užtikrinama, kad tokios taisyklės efektyviai veiktų įmonėje, ypač per asmeninį vadovo pavyzdį. Tokių taisyklių turėjimas taip pat gali būti pagrindas tiek mažinti įmonės atsakomybę, tiek vertinant vadovo asmeninę atsakomybę pažeidimo atveju. Tuo atveju, jei prevencijos taisyklės dėl kažkokių priežasčių nesuveikia, vertėtų svarstyti ir dėl prisipažinimo Konkurencijos tarybai apie padarytą pažeidimą, tokiu būdu išvengiant tiek administracinės atsakomybės įmonei, tiek pačiam vadovui, ar bent ją sumažinant.

Rasa Zaščiurinskaitė, COBALT konkurencijos teisės praktikos grupės vadovė