Dar kartą apie konfidencialumą viešuosiuose pirkimuose: nauji ateinantys metai – naujos taisyklės?

Konfidencialumas viešuosiuose pirkimuose – viena iš daugiausia diskusijų keliančių temų, kadangi, viena vertus, įvairūs verslo subjektai, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose, neretai perkančiosioms organizacijoms kartu su pasiūlymais pateikia informaciją, kuri yra ypač svarbi, vertinga ir suteikianti jiems konkurencinį pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, kita vertus – vienas iš svarbiausių viešųjų pirkimų principų – skaidrumo principas – įpareigoja perkančiąsias organizacijas, vykdančias viešųjų pirkimų procedūras, užtikrinti pakankamą procedūrų viešumą.

Todėl, tiek įstatyminiu lygmeniu, tiek teismų praktikoje nuolat sprendžiamas klausimas – kur turėtų būti nubrėžta riba tarp verslo subjektų intereso informacijos apsauga (slaptumu) ir viešojo intereso skaidrių ir atvirų pirkimo procedūrų užtikrinimu?

Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiame Viešųjų pirkimų įstatyme buvo įtvirtintas pakankamai siauras informacijos, kuri nelaikytina konfidencialia, sąrašas, apsiribojant pasiūlyme nurodyta kaina. Toks reguliavimas tiekėjams suteikė pakankamai didelę laisvę patiems pasirinkti (nuspręsti), kuri informacija turėtų būti laikoma konfidencialia. Todėl tiekėjai buvo linkę nurodyti, jog didžioji pasiūlymą sudarančios informacijos dalis, o ne retai netgi ir visas pasiūlymas, laikytini konfidencialiais.

2017 m. įgyvendinant viešųjų pirkimų reguliavimo reformą, buvo galima pastebėti tendencingą įstatymų leidėjo siekį maksimaliai skaidrinti viešųjų pirkimų procedūras ir padaryti jas kuo labiau atviras. Todėl 2017 m. viduryje po įgyvendintos reformos įsigaliojęs naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymas įtvirtino iš esmės sugriežtintą konfidencialios informacijos teisinį reguliavimą, aiškiai išskiriant, jog konfidencialia negalima laikyti informacijos: jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus; jeigu tai pažeistų reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis; taip pat informacijos, pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis; bei informacijos apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.

Toks konfidencialumo viešuosiuose pirkimuose užtikrinimo reguliavimo pokytis rodė aiškią tendenciją siekti ne kuo platesnės apimties informacijos apsaugos, bet kuo didesnio skaidrumo, pasireiškiančio kaip viešųjų pirkimų procedūrų viešumas, užtikrinimo. Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika buvo plėtojama netgi dar griežtesne linkme negu įstatyminis teisinis reguliavimas, formuojant poziciją, jog iš esmės tik komercinė tiekėjo paslaptis gali būti laikoma konfidencialia pasiūlymo informacija.

Vis dėlto, kai, praėjus daugiau negu vieneriems metams po įgyvendintos viešųjų pirkimų reformos, tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos ėmė įsisąmoninti, jog tik išimtiniais ir itin ribotais atvejais pasiūlyme nurodyta informacija gali būti laikoma konfidencialia, t.y. slapta ir neatskleistina tretiesiems asmenims, 2018 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruotas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame, priešingai galiojančiam reguliavimui, grįžtama prie laisvesnio konfidencialios informacijos apsaugos reguliavimo modelio, atsisakant draudimo konfidencialia informacija laikyti: pirma, informaciją, pateiktą tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose; antra, informaciją apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus.

Numatomas Viešųjų pirkimų įstatymo pokytis, kuris turėtų įsigalioti 2019 m. balandžio 18 d., dar kartą akivaizdžiai keičia privačių ūkio subjektų informacijos konfidencialumo ribų ir viešųjų pirkimų procedūrų atvirumo, skaidrumo santykį, iš esmės grįžtant prie reguliavimo, galiojusio iki 2017 m. viešųjų pirkimų reformos. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas dar kartą bando rasti tinkamą tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus (privataus ir viešojo intereso) lūkesčius užtikrinančią pusiausvyrą tarp verslo apsaugos ir viešųjų pirkimų skaidrinimo.

Nors paskelbti Viešųjų pirkimų įstatymo pokyčiai iki numatytos jų įsigaliojimo datos dar gali būti keičiami ir koreguojami, panašu, jog nauji 2019 m. atneš naujas žaidimo taisykles tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms, sprendžiančios, saugoti ar atskleisti tiekėjų pasiūlymų informaciją. Numatyti pokyčiai neabejotinai itin palankiai bus sutikti tiekėjų, beveik visais atvejais siekiančių užtikrinti bet kokios informacijos, susijusios su verslo partneriais, įgyta patirtimi ir pan., apsaugą, kadangi ši informacija neretai leidžia užsitikrinti konkurencinį pranašumą prieš kitus dalyvius. Tačiau, lygiai taip pat neabejotinai bus grįžtama prie klausimo, kiek viešųjų pirkimų procedūros, kurios savo esme turi būti viešos, gali būti slaptos. Bet kokiu atveju, numatomi konfidencialumo reguliavimo pokyčiai tik dar kartą patvirtina, jog konfidencialumas viešuosiuose pirkimuose yra ir, tikėtina, dar ilgai bus bene daugiausia klausimų keliančia tema.

Dovilė Jankauskytė, COBALT asocijuota teisininkė