Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė išaiškinimą dėl tarptautinio viešojo pirkimo objekto neskaidymo galimybės

Siekiant skatinti konkurenciją ir didinti mažesnių ūkio subjektų galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 28 str. 1 d. numatyta prievolė į atskiras dalis skaidyti didelės vertės (tarptautinio) viešojo pirkimo objektą į dalis. Pavyzdžiui, didelės vertės (tarptautiniu) pirkimu įsigyjant gatvių valymo paslaugas Vilniaus mieste, būtina išskaidyti pirkimo objektą į atskiras dalis ir įsigyti gatvių valymo paslaugas atskiriems Vilniaus miesto mikrorajonams ar miesto teritorijoms. Tokiu būdu mažesni ūkio subjektai, kurie neturėtų pajėgumų valyti gatves visoje Vilniaus miesto teritorijoje, galėtų teikti paslaugas valant gatves mažesnėje miesto dalyje, kuriai aptarnauti tiekėjas turi reikiamus pajėgumus.

Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 2 d. numatyta didelės vertės (tarptautinio) pirkimo objekto neskaidymo išimtis, kuri taikoma tuo atveju, kai dėl pirkimo objekto skaidymo pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu. Ši išimtis nustatyta tam, kad nesant techninių galimybių skaidyti tarptautinio pirkimo objektą į dalis, perkančiosios organizacijos galėtų įsigyti prekes, paslaugas ar darbus neskaidydamos pirkimo objekto į dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galiojant naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymui išnagrinėjo pirmąją bylą ir nustatė pirmiau nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 2 d.  įtvirtintos išimties taikymo sąlygas (keturių dalių testą). Nagrinėtoje byloje buvo keliamas klausimas dėl tarptautinio viešojo pirkimo objekto neskaidymo ir tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų nepagrįstumo skelbiant tarptautinės vertės  viešąjį pirkimą.

Svarbu pažymėti, kad byloje nagrinėtu atveju viešasis pirkimas buvo paskelbtas dar iki įsigaliojant naujosios redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymui, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pirkimo paskelbimo metu galiojo 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuri laiku nebuvo perkelta į nacionalinę teisę, todėl šiuo atveju pirmiau nurodytos direktyvos nuostatos dėl pirkimo objekto skaidymo būtinybės byloje nagrinėjamu atveju taikytinos tiesiogiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, kuria išnagrinėjo pirmiau nurodytą bylą, iš esmės laikėsi ankstesnėje teismo praktikoje nuosekliai suformuotos pozicijos „skaidyk arba pasiaiškink“ (kuomet neskaidydama pirkimo objekto į atskiras dalis perkančioji organizacija turėdavo paaiškinti tokio neskaidymo priežastis), tačiau esant perkančiosios organizacijos paaiškinimams dėl pirkimo objekto neskaidymo būtinybės, ypatingai atkreipė dėmesį į pirkimo sąlygų teisėtumą ginčijančio tiekėjo pareigą pagrįsti ieškinio reikalavimus (pirkimo objekto skaidymo būtinybę). Kitaip tariant, ginčuose dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo išimties taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė įrodinėjimo pareigą tiek Perkančiajai organizacijai, tiek ir pirkimo objekto neskaidymą ginčijančiam tiekėjui. Nutartyje pažymėta, kad pirkimo sąlygų teisėtumą ginčijantis tiekėjas nepateikė analogiškų pirkimų pavyzdžių, toje pačioje srityje veikiančių ūkio subjektų pajėgumą patvirtinančių įrodymų, o tiekėjo pateikta eksperto išvada nepaneigė būtinybės skaidyti pirkimo objektą, todėl teismas konstatavo, kad tiekėjas nepaneigė perkančiosios organizacijos pateiktų argumentų dėl pirkimo objekto neskaidymo teisėtumo.

Nutartyje taip pat nustatytos komuliatyvios pirmiau nurodytos pirkimo objekto neskaidymo išimties taikymo sąlygos (keturių dalių testas), kurioms egzistuojant galima neskaidyti tarptautinio pirkimo objekto į atskiras dalis:

1)     Dėl pirkimo objekto neskaidymo nebuvo suvaržyta tiekėjų konkurencija;

2)     Pirkimo objekto neskaidymas nėra išimtinai grindžiamas tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais;

3)     Pirkimo objekto neskaidymas yra vienintelis galimas ir būtinas sprendimas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis;

4)     Perkančioji organizacija pateikė aiškius ir įtikinimus argumentus dėl pirkimo objekto neskaidymo būtinybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nors ir nustatęs, kad nagrinėtoje byloje homogeninis (vienarūšis) pirkimo objektas iš esmės yra skaidytinas (techniškai galėtų būti išskaidomas), konstatavo, jog pirkimo objektas į atskiras dalis nebuvo skaidomas teisėtai, kadangi išskaidžius pirkimo objektą kiltų didelė rizika dėl pirkimu siekiamos įsigyti bendros valdymo sistemos sklandaus veikimo, dėl tokio pirkimo objekto neskaidymo nebuvo nepagrįstai suvaržyta tiekėjų konkurencija, o perkančioji organizacija pateikė aiškius ir įtikinamus argumentus dėl pirkimo objekto neskaidymo būtinybės (egzistavo visos pirmiau nurodytos sąlygos ir galėjo būti taikoma Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 2 d. nustatyta išimtis).

Nuo šiol perkančiosios organizacijos, siekdamos įvertinti galimybe pasinaudoti tarptautinio pirkimo objekto neskaidymo išimtimi, bei tiekėjai, siekdami ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą neskaidyti tarptautinio pirkimo objekto, turėtų atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytą tiekėjo įrodinėjimo pareigą ir vadovautis suformuotu keturių dalių testu.

COBALT asocijuotas teisininkas Matas Malijonis