Jautri informacija apie būsimą darbuotoją: ko gali klausti darbdavys
2017 - 02 - 12
Straipsnio autorius: Jovita Valatkaitė
Prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kiekvienas darbdavys nori patikrinti, ar informacija, pateikta gyvenimo aprašyme, atitinka realybę.
Sužinojus, kad kandidatas, pavyzdžiui, turi priklausomybę alkoholiui ar azartiniams lošimams, jo galimybė užimti norimą poziciją toliau gali būti nebesvarstoma. Dažniausiai vertinant kandidato gyvenimo aprašymą pasikliaujama jo paties suteikta informacija. Tačiau, ar gali būsimas darbdavys kreiptis į instituciją, išdavusią kandidato diplomą, ir prašyti patvirtinti jo tikrumą arba į darbuotojo sveikatos priežiūros įstaigą ir prašyti suteikti informaciją apie turimas priklausomybes?
Kokių dokumentų, susijusių su kvalifikacija, turi teisęs reikalauti darbdavys?
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse reguliuojamas tik tam tikros informacijos gavimas iš darbuotojo. Darbo kodekso 104 straipsnyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jei darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamas į darbą asmuo pateiktų šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus.
Be to, darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų. Tačiau iš šios nuostatos nėra aišku, ar darbdavys turi teisę prašyti dokumentų tais atvejais, kai įstatymais nėra reikalaujama tam tikro, specialaus išsilavinimo ar profesinio pasirengimo, tačiau tokius reikalavimus nusistatė pats darbdavys. Galima daryti išvadą, jog darbdavys turi tokią teisę, nes priešingu atveju, nebūtų įmanoma patikrinti, ar kandidato teikiama informacija yra teisinga.
Be to, Darbo kodekso 104 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę ar pareigą pareikalauti tam tikrų dokumentų, tačiau nėra nustatyta darbuotojo pareiga tuos dokumentus pateikti. Vadinasi, tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka teikti informacijos apie save, jis neturi pareigos tai padaryti. Dar daugiau, Darbo kodekse nėra numatyta galimybė darbdaviui kreiptis tam tikros informacijos į trečiuosius asmenis, taigi informacijos darbdavys gali prašyti tik iš paties kandidato.
Kiek darbdavys gali sužinoti
Anksčiau nurodytame Darbo kodekso 104 straipsnyje nėra minima informacija apie būsimo darbuotojo teistumą, skolas ar bankrotą. Akivaizdu, jog priimdamas darbuotoją į finansininko poziciją, darbdavys norėtų žinoti, ar darbuotojas praeityje pasinaudojo bankroto procedūromis ir ar turi ženklių skolų.
Reikėtų pažymėti, jog priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą, yra sudaryta galimybė fiziniams asmenims pasinaudoti bankroto procedūromis. Taigi, asmuo, kuris negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, gali kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Informacija apie vykdomas, baigtas ir nutrauktas fizinių asmenų bankroto procedūras skelbiama viešai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos tinklalapyje. Taigi darbdavys, norėdamas pasitikrinti, ar kandidatas nėra bankrutavęs ir ar jam nėra pradėta bankroto procedūra, gali tai padaryti.
Remiantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, asmens duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis ar saugumo priemonėmis, vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gali tvarkyti tik valstybės institucija ar įstaiga. Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys tokius duomenis gali tvarkyti įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tinkamai įgyvendintos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos priemonės duomenų subjekto teisėtiems interesams apsaugoti.
Vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos viešu išaiškinimu, darbdavys, prašydamas pateikti duomenis apie teistumą, turi turėti konkrečiame įstatyme įtvirtintą teisę reikalauti iš kandidato į darbuotojus ar darbuotojo duomenų apie teistumą.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme yra numatyta, kad jame nurodytų įmonių, kuriose valstybė turi sprendžiamąją galią, vadovai ir jų pavaduotojai, negali būti paskirti eiti šių pareigų, jeigu asmuo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar valdymo tvarkai, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, arba baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai. Toks įstatyme įtvirtintas pagrindas būtų laikomas pakankamu, prašant pateikti duomenis apie tai, kad kandidatas nėra teistas už atitinkamas nusikalstamas veikas.
Inspekcijos išaiškinime taip pat nurodyta, jog tuo atveju, kai galimybė tvarkyti asmens duomenis apie teistumą nėra įtvirtinta jokiame įstatyme, darbdavys negali prašyti pateikti tokių duomenų. Be to, prašymas pateikti duomenis negali būti grindžiamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu – duomenų subjekto sutikimu, kadangi aptariamu atveju neįmanoma užtikrinti, kad sutikimas pateikiamas savo noru.
Naujajame Darbo kodekse naikinamos spragos
Svarbu ir tai, jog Darbo kodekso 104 straipsnyje slypėjusios teisinio reglamentavimo spragos iš dalies panaikintos Naujajame darbo kodekse. Naujojo darbo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta, kad draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra susijusi su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu. Taigi šiame straipsnyje nėra tiesiogiai įtvirtinta, kokios informacijos gali prašyti darbdavys iš kandidato, tačiau tikėtina, jog pagrindus prašymo priežastį, t.y. jog informacija tiesiogiai susijusi su darbo funkcijų atlikimu, prašymas bus laikomas teisėtu.
Atskirai reikėtų aptarti kandidato asmens duomenų tvarkymą, kai atsisakoma jį įdarbinti. Remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, kandidato duomenys gali būti toliau tvarkomi tik tuo atveju, kai kandidatas duoda sutikimą. Yra pageidaujama, jog toks sutikimas būtų rašytinis, jei ateityje prireiks įrodyti, jog sutikimas buvo gautas. Negavus asmens sutikimo, kandidato duomenys turėtų būti sunaikinti.
Komentaro autorė – Jovita Valatkaitė, advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė