Finansinė poros neištikimybė: maža paslaptis ar didelė nuodėmė?
2019 - 11 - 06
Straipsnio autorius: Renata Cibulskienė
Ar esate girdėję draugę pasakojant apie internetu perkamus daiktus, kurių pristatymui ji nurodo savo darbovietės adresą? O draugą – apie tai, kad turi slėpti nuo žmonos, kiek kainuoja jo pomėgiui reikalingi daiktai? Tai galima vadinti finansine poros neištikimybe, kurios propagavimas gali supurtyti ar net sugriauti ir tvirčiausios poros pamatus.
Finansų valdymo ekspertai pastebi, kad mūsų tėvams įprastas bendras sutuoktinių biudžetas, kuomet šeimos pajamos būdavo valdomos bendru sprendimu, šiandien virsta atsakomybių pasidalijimu ir susitarimais, kas poroje dengia kokias išlaidas. Pinigų valdymui keliantis į elektroninę erdvę ir nykstant bendros šeimos „kasos“ sampratai, biudžeto valdymo poroje susitarimai tampa kaip niekada svarbūs.
Svarbiausia sutarti − kas, už ką ir kaip atsakingas
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, tvarkant pinigus atskirai, nebėra taip paprasta kontroliuoti ir bendras namų ūkio išlaidas. Tačiau nepaisant to, ar jūsų pinigai „bendrame katile“, ar atskirose sąskaitose, šeimos biudžetą patartina valdyti vadovaujantis pagrindiniu asmeninių finansų valdymo principu – išlaidos neturi viršyti pajamų.
„Pradedant gyvenimą kartu svarbu pačioje pradžioje apsibrėžti esminius finansų valdymo dalykus. Jei išsikeliami tikslai, jie abiem poroje turi būti vienodai suprantami ir svarbūs. Nuspręskite, pavyzdžiui, ką jūsų poroje reiškia sąvoka „brangus pirkinys“ ir nuo kokios sumos prieš įsigydami pirkinį turite pasitarti su antrąja puse. Tai ne tik padės išvengti barnių, bet ir nutarti, kokių pirkinių jūsų porai reikia labiausiai“, − sako J. Cvilikienė.
„Swedbank“ finansų valdymo ekspertė pataria periodiškai peržiūrėti ne tik bendras namų išlaidas, bet ir finansinius įsipareigojimus bei tikslus, kad paskendus kasdienybėje neužsimirštų ilgalaikiai planai ir siekiai. Net nustatytas bendrąsias taisykles verta retkarčiais prisiminti, kad įsitikintumėme, jog jos vis dar veiksmingos ir priimtinos abiem.
Argi tai dovana?!
Svarbu apsibrėžti ne tik kasdienių išlaidų, bet ir, pavyzdžiui, dovanų vertės limitus. „Pasitaiko, kad viena iš poros pusių taupo didelei staigmenai ir įteikia ją per Kalėdas, to paties tikėdamasi iš savo partnerio. Tuo metu antroji pusė nuperka dovanėlę, kuri toli gražu neprilygsta gautajai. Be abejo, toks neadekvatumas abu poroje gali nuvilti ir šventinė nuotaika subjūra. Panašių nesusipratimų išvengsite, jei sutarsite, kokios vertės dovanas bei kokiomis progomis galite dovanoti kitiems“, − komentuoja J. Cvilikienė.
Kita vertus, ji akcentuoja, jog reikia nepamiršti, kad gyvenantys poroje yra partneriai. Vienas didžiausių poros pranašumų yra tai, kad galima pasidalyti savo džiaugsmu ir, žinoma, nenutylėti, jei yra problemų.
„Nebijokite kalbėti apie finansus, įvairius sprendimus ar net klaidas. Bendri sprendimai gali padėti lengviau rasti išeitį ar net išsaugoti darną. Net jei kyla ginčas, pasistenkite išlikti racionalūs – konstruktyviai kalbėkitės siekdami atrasti silpnąsias vietas ir pasistenkite jas ilgainiui taisyti, o ne kaltinti vienas kitą. Atvirumas kalbant apie finansus yra labai svarbus, nes nežinant, kaip yra iš tiesų, galima priimti neracionalius sprendimus“, − pabrėžia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Kada reikalingas sutuoktinio leidimas?
Renata Cibulskienė, „Cobalt“ vyresnioji teisininkė, sako, kad kai kalbama apie iš tiesų brangius pirkinius, yra aiškiai apibrėžta, kada yra reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas.
„Kai norima sudaryti sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pavyzdžiui, nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ar bendra įmone, sutuoktinio rašytinis sutikimas yra reikalingas. Taip užtikrinama sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų. Tokius sandorius sutuoktiniai sudaro bendrai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti“, − komentuoja R. Cibulskienė.
Tačiau, pasak teisininkės, jei antroji pusė nutaria įsigyti, pavyzdžiui, jachtą, kurios įsigijimui rašytinis kito sutuoktinio sutikimas nėra reikalingas, tuomet sutuoktinis gali tai padaryti vienas.
Vis tik svarbu nepamiršti, kad santuokoje įgyti pirkiniai skirti šeimos poreikiams tampa bendra nuosavybe, o tai reiškia, kad ir prievolės, atsirandančios iš tokios pirkimo–pardavimo sutarties, bus bendros.
Teisiškai leidžiama, bet ar pritars antroji pusė?
„Teisiškai be sutuoktinio leidimo antroji pusė yra pakankamai finansiškai laisva priimti vienašališkus sprendimus. Be sutuoktinio leidimo galima skolintis pinigų, mat paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės“, − sako „Cobalt“ vyresnioji teisininkė.
Ji pabrėžia, kad kiekvienas sutuoktinis taip pat turi teisę be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitinę sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos piniginės lėšos nebuvo perduotos bendrajai jungtinei nuosavybei.
Be to, kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą.
Visgi prieš priimant svarbų finansinį sprendimą, teisininkė pataria įvertinti ir emocinį aspektą. „Nors pirkinys ir gali būti pakeliamas šeimos finansams, tačiau veikiant be antrosios pusės sutikimo, pykčiui ir nemaloniems tarpusavio ginčams leidimo taip pat nereikia“, − seną tiesą primena R. Cibulskienė.
Advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Renata Cibulskienė ir „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė