Įsigaliojo turto konfiskavimo įstatymas – ką jis žada?

Nuo šių metų liepos 1 d. šalia Lietuvos Respublikos Civilinio turto konfiskavimo įstatymo, įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pakeitimas dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo, kuris nuo šiol leis išslaptinti ir panaudoti turto tyrimui (pagal Civilinio turto konfiskavimo įstatymą) kriminalinės žvalgybos surinktą informaciją apie organizuoto nusikalstamumo, korupcinio, savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką.

Tai reiškia, kad nuo šiol kriminalinės žvalgybos surinkta informacija galės tapti įrankiu civiliniam turto konfiskavimui, jei bus pakankamas pagrindas manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu.

Vadinasi, informacija surinkta vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindais galės būti panaudota ne tik kaip įprasta baudžiamosiose, tačiau ir civilinėse bylose.

Kokiam turtui gali grėsti konfiskavimas?

Lietuvos Respublikos Civilinio turto konfiskavimo įstatymas taikomas turtui, kuris įgytas po 2010 m. gruodžio 11 d. Taigi, konfiskuotas gali būti turtas, kai yra pagrindas manyti, jog turtas yra gautas neteisėtu būdu, kai šio turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 000 eurų.

Civilinio turto konfiskavimas nukreiptas ne tik į asmenis, kurie buvo pripažinti kaltais įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais ir bylose buvo nustatyta, kad jie turi nusikalstamu būdu įgyto turto, tačiau ir į asmenis:

• kuriems buvo pradėtas, atsisakyta pradėti, nutrauktas baudžiamasis procesas ar kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės;
• kurie įtraukti į organizuotų nusikalstamų grupių, kurias identifikuoja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, narių sąrašus;
• tokių asmenų sutuoktinis ar asmuo su kuriuo yra bendrai tvarkomas ūkis.

Turto tyrimas

Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtinta, jog sprendimą pradėti turto tyrimą priima prokuroras savo iniciatyva, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, kad aukščiau įvardinti asmenys, manytina, turi neteisėtu būdu gauto, jiems nuosavybes teise priklausančio, turto. Turto tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras,  atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policija. O turto tyrimą jiems padeda atlikti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Galiausiai prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipiasi į teismą dėl civilinio turto konfiskavimo.

Asmens informavimas

Įvertinę turto tyrimo metu surinktus duomenis ir nustatę, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmens, dėl kurio atliekamas turto tyrimas, turtas nėra gautas teisėtu būdu, turto tyrimą atliekanti institucija ar prokuroras tokiam asmeniui įteikia pranešimą apie galimą civilinį turto konfiskavimą. Pranešime apie galimą civilinį turto konfiskavimą turi būti nurodytas turtas, dėl kurio yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, dėl kurio atliekamas turto tyrimas, jo negavo teisėtu būdu, tokio turto vertė, turto tyrimo atlikimo teisiniai pagrindai ir asmens teisės.

Asmens teisės

Asmuo, kuriam įteiktas pranešimas apie galimą civilinį turto konfiskavimą, turi šias teises:

1) iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų viešųjų juridinių asmenų gauti informaciją, susijusią su jo pajamomis, turtu ir su juo susijusiais sandoriais, ir pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus, kopijas;

2) turto tyrimą atliekančioms institucijoms ir prokurorui pateikti už ilgesnį negu turto tiriamąjį laikotarpį informaciją, pagrindžiančią šio turto teisėtumą, arba informaciją, pagrindžiančią, kad asmuo nėra nesąžiningas įgijėjas;

3) teikti arba atsisakyti teikti paaiškinimus apie save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius;

4) būti atstovaujamas atstovo pagal įstatymą ar savo įgalioto atstovo;

5) skųsti prokuroro ir teismo paskirtą turto areštą.

Taigi, įsigaliojus Civilinio turto konfiskavimo įstatymui, akivaizdu, kad išsiplečia ne tik prokurorų, bet ir civilines bylas nagrinėjančių teismų funkcijos. Iki šiol prokurorai organizuodavo ir vadovaudavo ikiteisminiams tyrimams, palaikydavo kaltinimus baudžiamosiose bylose bei įstatymo nustatytais atvejais ir pagrindais gindavo viešąjį interesą. Nuo liepos 1 d.  prokurorų funkcijos išsiplečia įtraukiant į viešo intereso gynimą ir civilinio turto konfiskavimo institutą, o tuo tarpu civilines bylas nagrinėjantys teismai nagrinės duomenis, kurie surinkti remiantis kriminalinės žvalgybos įstatymo ir baudžiamojo proceso nuostatomis.

Advokatų kontoros „Cobalt” partneris Mindaugas Bliuvas