Suvaržytos viešojo pirkimo sutarties keitimo galimybės

Vykdant statybos darbų viešojo pirkimo sutartį dažnai iškyla klausimas dėl viešojo pirkimo sutarties termino pratęsimo, kai darbų nebuvo galima vykdyti dėl nepalankių oro ar kitų sąlygų, kitų perkančiosios organizacijos pasitelktų tiekėjų netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir kt.

Viešojo pirkimo sutarties keitimui taikomi specialūs Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti reikalavimai, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje nutartyje pateikė itin aktualų išaiškinimą, susijusį su viešojo pirkimo sutarties termino keitimu esant darbams vykdyti nepalankioms sąlygoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo bylą, kurioje perkančioji organizacija ir tiekėjas pasitarimo protokolu susitarė iš anksto, dar neatsiradus atitinkamoms aplinkybėms dėl negalėjimo vykdyti darbų, pratęsti viešojo pirkimo sutarties vykdymo terminą (susitarti dėl viešojo pirkimo sutarties termino automatinio pratęsimo mechanizmo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija negali iš anksto susitarti dėl viešojo pirkimo sutarties pratęsimo. Ypatingai tais atvejais, kuomet darbų atlikimo terminas yra vienas iš tiekėjo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų vykdant viešojo pirkimo procedūrą, t. y. kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi būti materializuojamas (naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį.

Teismas taip pat išaiškino atleidimą nuo civilinės atsakomybės reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) nuostatas kaip tokias, kuriomis gali būti vadovaujamasi tik tais atvejais, kuomet tiekėjas visiškai neteko galimybės vykdyti statybos darbų. Tuo atveju, jei atitinkamos aplinkybės sąlygojo dalies darbų stabdymą, tiekėjo atleidimas nuo civilinės atsakomybės minėtų CK normų pagrindu nėra galimas. Vertindamas pasitarimo protokolo teisinę galią kasacinis teismas pateikė reikšmingą išaiškinimą, jog nepaisant viešojo pirkimo sutartyje ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos sutarties keitimo tvarkos, pasitarimo protokolai bei kiti viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu šalių pasirašomi dokumentai gali būti laikomi susitarimais dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, įpareigojančiais tiek tiekėją, tiek perkančiąją organizaciją. Kasacinio teismo pateiktas išaiškinimas iš esmės apriboja galimybę pratęsti viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminą ir tiekėjo galimybes išvengti civilinės atsakomybės taikymo dėl termino praleidimo, nustatydamas, kad perkančioji organizacija ir tiekėjas susitarti dėl viešojo pirkimo sutarties termino pratęsimo gali tik išimtiniais atvejais.

Advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotas teisininkas Matas Malijonis