Pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tiekėjų pasiūlymus – kokias klaidas daro perkančiosios organizacijos?

Perkančiosios organizacijos puikiai žino arba turėtų žinoti savo pareigas visapusiškai, rūpestingai, objektyviai ir išsamiai įvertinti tiekėjo pasiūlymą, įsitikinti, ar tiekėjas yra pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti savo įsipareigojimus pasiūlyme nurodytomis sąlygomis, ir priimti atitinkamą sprendimą. Vis dėlto, ne visos perkančiosios organizacijos šių pareigų laikosi arba laikosi netinkamai ir paviršutiniškai. Tam tikrais atvejais minėtų pareigų nesilaikymas gali lemti favoritizmą ir viešųjų pirkimų principų pažeidimą.

Būtent tokia situacija buvo susiklosčiusi ir praeitą savaitę išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje, kurioje sėkmingai apgynėme kliento interesus viešajame pirkime, kuriame perkančioji organizacija neteisėtai pirkimo laimėtoju išrinko kito tiekėjo pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad situacija yra aktuali tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek ir tiekėjams, norėčiau išskirti keletą svarbių momentų, iš kurių galima pasimokyti, kaip išvengti neigiamų pasekmių viešuosiuose pirkimuose.

Pasiūlymų vertinimas negali būti paviršutiniškas

Perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, turi įsitikinti, jog kiekvienas pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus. Kilus bent menkiausiai abejonei dėl galimo pasiūlymo neatitikimo reikalavimams, perkančioji organizacija privalo patikrinti visą tiekėjo pateiktą informaciją (ir galimai kitą jai prieinamą informaciją) bei įsitikinti tiekėjo pateikto pasiūlymo realumu ir atitikimu.

Svarbu pažymėti, jog šių veiksmų perkančioji organizacija privalo imtis savo iniciatyva dar pasiūlymų vertinimo stadijoje, o ne tik tada, kai kitas tiekėjas pateikia pretenziją dėl neteisėtai išrinkto pirkimo laimėtojo (kaip buvo ir nagrinėtoje byloje). Kitaip tariant, perkančioji organizacija prieš priimdama bet kokį sprendimą turi pareigą visapusiškai, rūpestingai, objektyviai ir išsamiai įvertinti tiekėjų pasiūlymus. Ši perkančiųjų organizacijų pareiga yra nuolat akcentuojama Lietuvos teismų praktikoje. Vis dėlto, perkančiosios organizacijos ne visada tinkamai įsitikina pasiūlymų realumu, jų atitikimu pirkimo dokumentų reikalavimams bei priima neteisėtus sprendimus dėl laimėjusių tiekėjų.

Siekdama įsitikinti tiekėjo pasiūlymo atitikimu pirkimo dokumentų reikalavimams, perkančioji organizacija turi teisę kreiptis į tiekėją, prašydama paaiškinti pasiūlymą, kaip tai įtvirtinta Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 45 str. 3 d. Tačiau toks kreipimasis negali būti vien tik formalus. Perkančioji organizacija, turėdama abejonių, privalo būti aktyvi, rūpestingai įvertinti tiekėjo paaiškinimus bei įsitikinti paaiškinimų pagrįstumu ir paties pasiūlymo realumu.

Ši pareiga nėra įvykdoma, kai perkančioji organizacija tik formaliai kreipiasi dėl pasiūlymo paaiškinimo, nesigilindama į teikiamos informacijos tikrumą, ir, remdamasi vien tik deklaratyviais bei įrodymais nepagrįstais paaiškinimais, reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą pripažįsta tinkamu bei išrenka pirkimą laimėjusiu pasiūlymu.

Taigi, tik tinkamas ir visapusiškas pasiūlymų vertinimas, pagrįstas perkančiosios organizacijos atidumu ir aktyvumu, lemia viešojo pirkimo procedūrų teisėtumą.

Draudžiamos derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo

Kaip minėta, perkančioji organizacija gali kreiptis į tiekėją dėl jo pasiūlymo paaiškinimo. Tačiau pasiūlymo paaiškinimo teise galima pasinaudoti tik tada, kai toks paaiškinimas nelemia naujo pasiūlymo pateikimo (esminio pasiūlymo pakeitimo) ir iš netinkamo pasiūlymo nepadaro jo tinkamu. Taigi, perkančioji organizacija turi vertinti, ar tiekėjas gali leidžiamai paaiškinti / patikslinti savo pasiūlymą.

Perkančiajai organizacijai nusprendus, jog pasiūlymas nėra akivaizdžiai atmestinas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų, ir suteikus galimybę tiekėjui paaiškinti savo pasiūlymą, toks kreipimosi į tiekėją ir tiekėjo paaiškinimų skaičius negali būti neribotas.

Nors VPĮ 45 str. 3 d. nėra nurodyta, kiek kartų perkančioji organizacija gali kreiptis į tiekėją, prašydama patikslinti / paaiškinti pasiūlymą, tačiau naujausioje teismų praktikoje ši galimybė buvo apribota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai tiekėjas kelis kartus tikslina savo pasiūlymą, savaime suponuoja neteisėtą VPĮ 45 str. 3 d., kartu viešųjų pirkimų principų, taikymą, pirkimo procedūrų neskaidrumą. Taip pat pabrėžiama, jog perkančiosios organizacijos leidimas tiekėjui tikslinti / aiškinti pasiūlymą tol, kol jis iš netinkamo taptų tinkamu, pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, pirkimo laimėtojo atžvilgiu lemia nepagrįstos pirmenybės suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

Kitaip tariant, aukščiau aptartus teismų išaiškinimus galima apibendrinti suformuluojant taisyklę, pagal kurią draudžiamos bet kokios perkančiosios organizacijos ir dalyvio derybos. Tai reiškia, jog pateikus pasiūlymą, jo negalima keisti ir aiškinti tol, kol jis taptų tinkamu. Pasiūlymo patikslinimas / paaiškinimas turėtų būti leidžiamas iš esmės tik vieną kartą ir tik tuomet, kai tai nepažeistų tiekėjų lygiateisiškumo ir pirkimo procedūrų skaidrumo principų. Tiekėjui po pirmojo prašymo paaiškinti pasiūlymą to nepadarius arba padarius netinkamai, pasiūlymas turi būti atmestas.

Visų tiekėjų pasiūlymai privalo būti vertinami vienodai, nei vienam iš tiekėjų nesudarant išskirtinių sąlygų

Nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, jog pirkimo procedūrų metu perkančioji organizacija laimėjusio tiekėjo paprašė paaiškinti pasiūlymą pateikiant, be kita ko, išplėstines sąmatas. Analogišką prašymą gavo ir mūsų klientas, kuris išplėstines sąmatas pateikė, o laimėjęs tiekėjas nepateikė, tačiau jo pasiūlymo paaiškinimas vis tiek buvo pripažintas tinkamu (nors perkančioji organizacija taip ir neįsitikino pasiūlymo tinkamumu) ir pasiūlymas išrinktas laimėjusiu pirkimą.

Tokiu būdu, kaip konstatavo teismas, buvo pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, kadangi perkančioji organizacija vertino tiekėjų pasiūlymus ne pagal vienodą požiūrį (nelygiavertiškai), vienam tiekėjui sudarydama išskirtines sąlygas ir taip išreikšdama draudžiamą favoritizmą.

Tiek perkančioji organizacija, tiek ir laimėjęs tiekėjas byloje bandė aiškinti, jog pirkimo dokumentai nereikalavo pateikti išplėstines sąmatas, todėl tariamai nebuvo būtina jas pateikti. Tačiau teismas tokius argumentus atmetė, nurodydamas, jog laimėjęs tiekėjas neįvykdė perkančiosios organizacijos nurodymo paaiškinti pasiūlymą, kadangi nepateikė prašomų išplėstinių sąmatų, todėl toks pasiūlymas turėjo būti iš karto atmestas, neprašant antrą kartą paaiškinti pasiūlymo.

Šiame kontekste ypač svarbu prisiminti, jog vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas perkančiosios organizacijos veiksmus pripažinti neteisėtais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia perkančiųjų organizacijų pareigą tapačias situacijas vertinti vienodai, o skaidrumo principas užkerta kelią perkančiųjų organizacijų favoritizmui ir savivalei.

Akivaizdu, jog perkančiajai organizacijai vienam iš tiekėjų darant bet kokias išimtis ar sudarant tam tikras išskirtines sąlygas, visi minėti viešųjų pirkimų principai yra pažeidžiami ir perkančiosios organizacijos sprendimas pripažįstamas neteisėtu bei turi būti panaikintas, kaip ir nutiko nagrinėtoje byloje.

Taigi, tik tinkamas, visapusiškas, objektyvus ir išsamus pasiūlymų vertinimas, viešųjų pirkimų principų laikymasis užtikrina viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo teisėtumą ir efektyvumą, leidžia perkančiajai organizacijai taupyti laiką, lėšas bei išvengti pretenzijų ir teisminių ginčų su tiekėjais, kurie siekia apginti savo pažeistas teises. Tuo tarpu tiekėjams rekomenduojama labai atidžiai ir apgalvotai pateikti pasiūlymus bei iš anksto įvertinti savo galimybes vykdyti pirkimo sutartį tuo atveju, jeigu pirkimas bus laimėtas.

Advokatų kontoros „Cobalt” asocijuota teisininkė Gabrielė Radžiūtė.