Startuoliai migruos į Latviją?

Lietuvos startuolių darbo užmokesčio apmokestinimas – tris kartus didesnis nei Latvijoje Lietuva puikiai startavusi ir pastaraisiais metais itin sėkmingai plėtusi startuolių ekosistemą, jiems sudarydama sąlygas klestėti – panašu po truputį konkurencinėje kovoje užleidžia pozicijas kaimynams. Prieš kelias dienas Latvijos parlamentui patvirtinus mokestines lengvatas inovatyviam verslui, Lietuvos startuolių darbo užmokesčio apmokestinimas tapo tris kartus didesnis nei Latvijoje.

Latvijoje įsikūrę ankstyvos stadijos startuoliai mokės fiksuotą 252 eurų per mėnesį mokestį nuo atlyginimų, nesiekiančių 4 050 eurų per mėnesį ribos. Jeigu startuolis Latvijoje mokės 1200 EUR algą darbuotojui, tai sumokės 21% mokesčių (GPM ir Sodra). Lietuvoje tokio paties atlyginimo apmokestinimas siektų 54,98% (GPM ir Sodra).

„Startuolius dažnai kuria kosmopolitiški ir itin mobilūs jauni verslininkai. Todėl tikrai nenustebsime, jei ne tik užsienio, bet ir Lietuvos startuoliai rinksis Latviją savo idėjoms vystyti. Toks procesas būtų itin skaudus Lietuvai, turinčiai ambicijų tapti startuolių centru Baltijos šalyse“, – sako „Cobalt“ mokesčių patarėja Elena Vėgėlytė.

Baltarusija taiko išskirtines sąlygas

Lietuva atrodo kur kas prasčiau ir lyginant su Baltarusijoje sukurtomis sąlygomis pradedančiam aukštos pridėtinės vertės verslui.Baltarusijoje įsteigtas Aukštųjų technologijų parkas siūlo reikšmingas mokestines lengvatas parke užsiregistravusioms IT įmonėms – 9% gyventojų pajamų mokestį ir 100 eurų nesiekiantį socialinio draudimo mokestį (34% nuo vidutinės algos, kuri šiuo metu siekia apie 330 eurų). Parkas taiko virtualaus rezidento statusą, todėl lengvata praktiškai taikoma visoms aukštųjų technologijų įmonėms Baltarusijoje.

Anot advokatų kontoros „Cobalt“ mokesčių patarėjos Elenos Vėgėlytės, konsultuojant užsienio investuotojus, o ypač ankstyvos stadijos spartuolius, esminis klausimas būna darbo santykių apmokestinimo našta.

„Prisipažinus, kad Lietuva taiko  55% mokesčio tarifą darbo užmokesčiui, sąlygos, kuriomis viliojame spartuolius, – modernios valstybės institucijos, puiki mūsų šalies infrastruktūra, patogi bankinė sistema ir kitos itin palankios užsienio investicijoms, tampa nebe tokios aktualios,“ – „Cobalt“ mokesčių patarėja Elena Vėgėlytė.

Lemia kompleksinės sąlygos

Anot startuolių platformos „Startup Lithuania“ vadovės Rimantės Ribačiauskaitės bendradarbiaujama ir dalinamasi patirtimi ir gerosiomis praktikomis su Latvija, Estija ir kitomis šalimis, skiriant išskirtinį dėmesį jauniems technologijų verslams.

„Sveikiname Latvijos sprendimą dėl fiksuoto mokesčio  – ši lengvata labai pagelbės keliais pirmaisiais startuolio veiklos metais, kuomet įmonėms būtini aukštas kompetencijas turintys talentai, tačiau finansinės galimybės juos pritraukti ir išlaikyti yra itin ribotos”, – sako Rimantė Ribačiauskaitė, VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių platformos „Startup Lithuania“ vadovė.

Visgi ji pabrėžia, kad į startuolių ekosistemos kūrimą ir jų skatinimą valstybės privalo žiūrėti kompleksiškai – pavienių mokesčių lengvatų ar iniciatyvų gali nepakakti.

„Lietuvos Seimas patvirtino vadinamąją „startuolių vizą“, tačiau tokį projektą kitąmet pristatys ir Estija, juo domisi ir įgyvendinti planuoja Latvija bei daugybė kitų valstybių. Todėl skatiname į startuolių ir inovacijų ekosistemos kūrimą žiūrėti plačiai, kompleksiškai ir strategiškai, to ir tikimės iš naujosios Vyriausybės“, – kalba R. Ribačiauskaitė.

Apie COBALT

COBALT yra viena didžiausių Baltijos šalių advokatų kontora. Daugiau kaip 180 teisininkų teikia kompleksines paslaugas vietos, regiono ir tarptautinėms korporacijoms, fondams, kredito įstaigoms bei įmonėms, taip pat privatiems asmenims visose verslo teisės srityse. Kontora yra jau penkis kartus paskelbta geriausia advokatų kontora Baltijos šalyse. Teisininkų profesionalumą nuolat įvertina pagrindiniai advokatų kontorų žinynai „Chambers Global“, „Chambers Europe“, „Legal 500“, „IFLR 1000“.