Darbo santykių bruožai paslaugų teikimo sutartyse – kaip juos nustatyti ir užkirsti kelią nelegaliam darbui?

Efektyvus prisitaikymas prie rinkos pokyčių ir lankstumas – yra tai ko siekia kiekvienas darbdavys. Įgyvendinti šį tikslą gali padėti išorės paslaugų teikėjų ar rangovų pasitelkimas. Tačiau tam tikrais atvejais santykiai pagal konsultavimo, aptarnavimo, priežiūros paslaugų, darbų atlikimo ar kitus civilinius susitarimus gali kelti riziką būti perkvalifikuotais į darbo teisinius santykius.

Jeigu atliekami darbai ar teikiamos paslaugos pagal civilines sutartis turi darbo teisinių santykių bruožų, tačiau rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, toks darbas gali būti pripažintas nelegaliu bei sukelti neigiamus padarinius darbdaviui. Nustačius nelegalų darbą, atsakingos institucijos turi teisę įpareigoti įmonę sudaryti rašytinę darbo sutartį ir informuoti „Sodrą“ apie įdarbinimą bei skirti sankcijas įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. Be kitų padarinių, darbdaviui taip pat tektų pareiga sumokėti socialinio draudimo įmokas bei mokesčius kartu su priskaičiuotais delspinigiais nuo sutartinių santykių pradžios.

Jeigu esate sudarę civilinius susitarimus, pagal kuriuos Jūsų įmonę aptarnaujantys asmenys atlieka darbus Jūsų kontroliuojami bei paklusdami darbovietės tvarkai, naudojasi tomis pačiomis garantijomis kaip ir Jūsų darbuotojai, prisistato kaip įmonės atstovai, vertėtų peržiūrėti tokių sutarčių turinį bei kaip jas faktiškai įgyvendinate.

Kaip įvertinti, ar susiklostė darbo teisiniai santykiai?

Svarbu vertinti ne tik sutartyje įtvirtintas sąlygas, tačiau ir susiklosčiusią praktiką. Atsižvelgiant į teismų išaiškinimus bei Lietuvos Respublikos institucijų įvardintus civilinių bei darbo teisinių santykių bruožus, galime išskirti du svariausius santykių kvalifikavimo kriterijus:

Veiklos arba ekonominis savarankiškumas. Skirtingai nei darbo santykiuose, savarankiškai veiklą vykdantis asmuo gali laisvai priimti sprendimus dėl darbų atlikimo būdo, metodų, priemonių ir kitų sąlygų, pats organizuoja darbų atlikimą.

Teisinė priklausomybė arba pavaldumas. Darbo teisės normų reguliuojami santykiai pasižymi tuo, kad darbuotojas privalo laikytis darbovietėje nustatytos tvarkos (darbo laiko, darbo drausmės, darbo atlikimo metodų reikalavimų), vykdyti privalomus darbdavio nurodymus, veikti darbdavio rizika bei jo kontroliuojamas.

Praktikoje šie kriterijai gali pasireikšti įvairiai. Pavyzdžiui, apie savarankiškumo stoką gali byloti tai, jog apmokėjimo už darbus sąlygas nustato klientas, kurio naudai atliekami darbai. Tuo tarpu pavaldumas gali pasireikšti įsipareigojimu vykdyti tęstinę darbo funkciją, nesiejamą su rezultatu arba ribojimu atlikti darbus ir teikti paslaugas kitiems asmenims. Atliekant vertinimą, peržiūrėkite taikomą praktiką bei atsakykite sau į šiuos klausimus:

• Kas organizuoja darbų atlikimą, paslaugų teikimą? Civiliniuose santykiuose atliekamas darbas turėtų būti organizuojamas paties savarankiškai dirbančio asmens. Jis turėtų pats pasirinkti, kada, kokiu būdu, tvarka, metodais, technologijomis bus atliekami darbai. Taigi, įvertinkite, kokia apimtimi kontroliuojate ir vadovaujate asmens darbui, ar instruktuojate ir apmokote jį, kaip tinkamai atlikti užduotis, ar asmuo turi pareigą derinti savo veiksmus su paskirtu asmeniu Jūsų organizacijoje.
• Koks yra darbų pobūdis? Darbo teisiniams santykiams būdingas orientavimasis į tęstinį tam tikros funkcijos vykdymą, darbuotojo pareigybė yra įtraukta į įmonės struktūrą, o civiliniuose santykiuose – į konkrečių užduočių atlikimą ar rezultato siekimą.
• Kas parūpina darbo vietą, priemones, dengia išlaidas? Paprastai savarankiškai dirbantis asmuo naudojasi savo priemonėmis (kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, įrankiais), jam tenka darbų eigoje kilusios išlaidos. Įvertinkite, ar nesate suteikę darbus atliekančiam asmeniui tokių priemonių kaip įmonės elektroninio pašto adresas, kuriuo jis bendrauja su trečiaisiais asmenimis, prisistatydamas kaip įmonės atstovas.
• Kaip atlyginama už atliktus darbus ar paslaugas? Kaina turėtų priklausyti nuo darbų ar paslaugų apimties ir kokybės. Kitaip nei civiliniai, darbo teisiniai santykiai pasižymi periodiškai mokamu pastoviu darbo užmokesčiu, nepriklausomai nuo atliktų užduočių kiekio. Įvertinkite, kas nustato darbo (paslaugų) apmokėjimo sąlygas, ar asmuo teikia ataskaitas apie atliktus darbus, ar kaina kinta priklausomai nuo apimties, ar atlygis mokamas priėmus galutinį darbo rezultatą.
• Ar susitarta dėl išimtinumo? Savarankiškai veikiančio asmens laisvė atlikti darbus (teikti paslaugas) kitiems klientams bei gauti pajamas iš skirtingų šaltinių, neturėtų būti ribojama. Paslaugų teikėjas ar rangovas turėtų turėti teisę pakeisti asmenį, kuris atlieka darbus. Kitaip nei civiliniams, darbo teisiniams santykiams būdingas išimtinumas, orientuotas į individualų asmenį, jo kvalifikaciją ir gebėjimus, o ne į atliekamą darbą ir teikiamą paslaugą.
• Ar darbus atliekantis asmuo įtrauktas į organizacijos veiklą? Pagal civilinę sutartį veikiančiam asmeniui neturėtų būti taikomos darbuotojų garantijos, jie neturėtų dalyvauti darbuotojų skatinimo, premijavimo sistemose, mokymuose ir konferencijose. Savarankiškai dirbantis asmuo neturėtų būti įpareigotas ar įgaliotas prisistatyti kaip įmonės darbuotojas, atstovauti ar sudaryti sutartis įmonės vardu, formuoti teigiamą organizacijos įvaizdį ar ją reklamuoti.
• Ar santykiai pastovūs ir ilgalaikiai? Darbai ar paslaugos turėtų būti suteikiami pagal poreikį, todėl paprastai sudaromos terminuotos sutartys, apibrėžtos užduoties įvykdymu. Priešingai, darbo santykiai paprastai yra stabilūs, tęstiniai, nepertraukiami, susitariama dėl ilgalaikio bendradarbiavimo neapibrėžiant jo laiku ar rezultatu. Atkreipkite dėmesį, kad sutarties sąlygos, įpareigojančios asmenį skirti vienodą valandų skaičių per savaitę/mėnesį darbams atlikti taip pat gali reikšti, jog susiklostė darbo santykiai.
• Ar susitarta dėl papildomų garantijų ar ribojimų? Įvertinkite, ar su savarankiškai dirbančiu asmeniu nesate sudarę darbo santykiams būdingų susitarimų, kaip antai dėl atostogų suteikimo, kvalifikacijos kėlimo. Taip pat, asmens laisvė atlikti darbus (teikti paslaugas) tretiesiems asmenims, neturėtų būti ribojama. Jeigu sutartyje įtvirtintas nekonkuravimo įsipareigojimas, ši aplinkybė gali būti vertinama ne tik kaip indikuojanti apie galimai paslėptus darbo santykius. Šiuos santykius perkvalifikavus į darbo teisiniu santykius, darbuotojas gali reikalauti sumokėti papildomą nekonkuravimo kompensaciją už visą nekonkuravimo laikotarpį, kaip tai numatyta Darbo kodekse.
• Kam tenka komercinė, finansinė ar gamybinė rizika atliekant darbus? Civiliniuose santykiuose ši rizika tenka savarankiškai veiklą vykdančiam asmeniui. Tuo tarpu darbo santykiuose ši rizika atliekant darbo funkciją tenka darbdaviui.

Svarbu į santykių bruožus pažvelgti kaip į visumą. Skirtingoje situacijoje, taip pat priklausomai nuo veiklos rūšies, didesnę reikšmę galėtų turėti skirtingi kriterijai.

Pavyzdžiui, vienoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje buvo nagrinėjami tarp skauto/trenerio asistento ir klubo susiklostę santykiai pagal civilinę sportinės veiklos sutartį. Perkvalifikuojant užmegztus ryšius į darbo teisnius santykius, teismas išskyrė šias aplinkybes:

• Pagal sutartį skautas/trenerio asistentas įsipareigojo teikti ne konkrečias paslaugas, o atlikti tęstines funkcijas, nesiejamas su rezultatu (organizuoti, pravesti ir prižiūrėti komandos treniruotes/mokymus; treniruoti komandą visose komandinėse varžybose; organizuoti ir vadovauti komandos treniruočių stovyklai), taip sukuriant pavaldumą;
• Sutartyje sulygta, kad asmuo privalo laikytis atsakingo asmens nurodymų ir instrukcijų, gerbti ir laikytis klubo taisyklių ir nuostatų. Taigi, asmuo privalėjo į darbą atvykti nustatytoje vietoje, nustatytu laiku, laikytis darbo taisyklių ir drausmės. Tokiu būdu buvo įgyvendinama kontrolė;
• Sutartyje nurodoma, kad darbas organizuojamas visu etatu ir už tai mokamas bazinis atlyginimas kiekvieną mėnesį. Byloje nustatyta, kad nebuvo mokama už papildomų pareigų ir nurodymų vykdymą, nes tai įėjo į sulygtas pareigas. Atlyginimas buvo pervedamas bankiniu pavedimu, o ne išrašomos PVM sąskaitos faktūros;
• Sutartyje numatytas išimtinumas, t. y. kad asmuo sutinka būti įdarbintas išimtinai klube, sutinka visą savo laiką, dėmesį ir pastangas skirti tik pareigoms pagal šią sutartį vykdyti ir negali valdyti, turėti, vadovauti, prisijungti, kontroliuoti, įsidarbinti arba būti kitaip susijęs su konkuruojančia įmone, be išankstinio rašytinio klubo sutikimo;
• Skautui/treneriui asistentui numatyta pareiga bei įgaliojimai atstovauti klubui bei pasirašyti sutartis klubo vardu;
• Sutartimi sulygta dėl nuolatinio darbo bei sportinės veiklos sutarties turinys buvo identiškas darbo sutartims, sudarytoms su kitais treneriais.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad skautas/trenerio asistentas nebuvo visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, asmens ir klubo santykiai buvo susieti pavaldumo ryšiais, rizika, paklūstant klubo organizacinei struktūrai, darbus atliekant konkrečioje vietoje ir nustatytu laiku, klubui kontroliuojant.

Panašiai, kitoje Vilniaus apygardos teismo byloje buvo pripažinta, kad asmuo, vežęs grūdus į supirktuves, veikė kaip darbuotojas, kadangi  jis pakluso ūkininkės ir jos vyro nurodymams, kada ir kur vežti grūdus, veikė pagal jų nurodytas sąlygas ir tvarką, atliko sutartą funkciją – vežioti iškultus grūdus – suteiktu traktoriumi kasdien, mokant sutartą atlygį po 40 eurų už kiekvieną dieną. Taigi, grūdus vežęs asmuo tapo pavaldus ir priklausomas nuo pavedimus davusių ūkininkų.

Pirmuoju atveju šalys buvo sudariusios sportinės veiklos sutartį, o antruoju – pareiškėja prašė pripažinti susiklosčiusius tarpusavio pagalbos, kuri atitinka civilinius mainų santykius. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad nepaisant sudarytos sutarties rūšies, patikrinimą atliekančios institucijos taiko turinio prieš formą viršenybės principą. Tokiu atveju teisiniam kvalifikavimui neturi reikšmės pačių šalių klaidingas santykių vertinimas (subjektyvus požiūris). Dėmesys sutelkiamas į objektyviai susiklosčiusias aplinkybes. Kaip antai matyti iš nurodytų bylų, didelė reikšmė suteikiama pavaldumui (subordinacijai), savarankiškumui, atliekamų darbų pobūdžiui ir apmokėjimui už jį.

Svarbu pastebėti tai, kad Lietuvos teismų praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas nurodoma, kad neveikimas yra pasyvi elgesio forma. Todėl darbdaviui nevykdant pareigos užtikrinti, kad darbo teisiniai santykiai būtų įforminti laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tai sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei.

Taigi, jeigu Jūsų organizacija pasitelkia savarankiškai veiklą vykdančių asmenų pagalbą, ypatingai, jeigu tokiu būdu užpildote darbo jėgos poreikį, įvertinkite šiuos santykius darbo teisinių santykių aspektu. Nustačius, kad egzistuoja darbo teisinių santykių bruožai, rekomenduotina įdarbinti tokį asmenį tiesiogiai arba šiems darbams pasitelkti laikinojo įdarbinimo įmonių siunčiamus darbuotojus.