Theranos pasakos pabaiga – ko turėtų pasimokyti investuotojai, startuoliai ir steigėjai?

Šių metų pradžioje Theranos steigėja Elizabeth Holmes buvo pripažinta kalta dėl sukčiavimo ir melavimo apie savo kurtą produktą. Tai apibendrina visą daugiau nei 10 metų veikusio, sparčiai augusio ir daug žadančio startuolio, kuris pritraukė virš 900 mln. USD investicijų iš įvairių žinomų investuotojų, istoriją. Investuotojų investicijos prarastos. Startuolio steigėjai, buvusiai Silicio slėnio žvaigždei, gresia iki 20 m. laisvės atėmimo bausmė. Theranos kurta pasaka, deja, ne su sėkminga pabaiga. Tad į ką investuotojai, startuoliai ir steigėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad jie neatsidurtų panašiose situacijose?

Startuolio patikrinimas (ang. due diligence): ar tikrai būtinas?

Theranos idėja atrodė itin novatoriška ir patraukli – vienu dūriu paimtas kraujo lašas leistų nustatyti įvairias ligas. Jei būtų įgyvendinta, ji būtų sukėlusi revoliuciją sveikatos priežiūros pramonėje. Tad nenuostabu, kad ši idėja, pristatoma jaunos ir įtaigios moters, patraukė daugelio investuotojų dėmesį.

Deja, didelė dalis Theranos investuotojų neatliko išsamaus startuolio ir jo komandos patikrinimo. Pirmieji rimtesni investuotojai buvo pritraukti ryšių pagalba pasitikint steigėjos piešiama vizija, deklaratyviais teiginiais. Sekantys investuotojai dažnu atveju prisijungdavo pasitikėdami jau esamais investuotojais (t.y. jei jau sėkmingas investuotojas investavo, tai yra pakankamas pagrindas investuoti ir kitam investuotojui). Theranos teikdavo aptakią informaciją, kartais netgi demonstruodavo produktą ir jo veikimo rezultatus (tiesa, rezultatams gauti buvo pasitelkiama konkurentų įranga), tačiau visa ši informacija ir galimos rizikos nebuvo išsamiai vertinami. Aišku, dabar lengva apie tai kalbėti, bet daugelis nepriklausomų medicinos ekspertų pabrėžia, kad Theranos produktas turėjo daug esminių trūkumų, kurie galėjo būti atskleisti nuo pat pradžių atlikus nesudėtingą vertinimą.

Taigi, investuotojai turi nepamiršti, kad teisinis, finansinis, mokestinis, o sudėtingesniais atvejais ir labiau specializuotas (technologinis ar pan.) patikrinimas vis tik yra reikalingas. Nepaisant to, kad tai reikalauja laiko ir pinigų, investuotojai turi skirti tam pakankamai dėmesio, aklai nepasitikėti kitais startuolio investuotojais ar steigėjų pažadais. Investuotojai turi pakankamai įsigilinti į startuolio idėją, veiklą, turi suprasti verslo modelį ir patį produktą. Kitaip atpažinti klaidas ir galimą melą bus sudėtinga arba tai ilgai užtruks (kaip tai įvyko Theranos atveju).

Atvirumo svarba: investuotojai gali padėti išspręsti steigėjų sunkumus

Kaip jau minėta, Theranos atveju idėja buvo išties patraukli. Tačiau nesėkminga. Galima būtų sakyti, kad Theranos buvo vienas iš tų nesėkmingų startuolių, kuriems tiesiog nepavyko (juk taip dažnai įvyksta, tik nedaugeliui pavyksta „iššauti“). Visgi teismas patvirtinto, kad Theranos istorija, kuri truko daugiau nei 10 metų, buvo grįsta melu ir apgaudinėjimu. Theranos teiginiai apie kuriamą produktą, apie veiklos ir finansinius rodiklius buvo arba perdėti, arba klaidingi.

Pasimokant iš visos Theranos istorijos, steigėjams patartina nebūti pernelyg entuziastingiems piešiant investuotojams ateitį. Optimizmas ir tikėjimas savo idėja yra būtinas, bet nereikėtų persistengti su pažadais. Steigėjai turėtų būti sąžiningi ir atviri su investuotojais ir, aišku, pačiais savimi. Jie neturėtų bijoti kalbėt apie nesėkmes bei kartu ieškoti sprendimų. Juk investuotojai turi patirties, yra susidūrę su įvairiomis situacijomis ir savo žiniomis gali prisidėti prie startuoliams kylančių problemų sprendimo. Kita vertus, investuotojai turėtų išlikti budrūs, atidžiai vertinti steigėjų pažadus ir remtis ne vien jų teiginiais, bet reikalauti ir tokių teiginių pagrindimo.

Tinkamos komandos ir aplinkos vaidmuo

Theranos steigėja savo startuolį įkūrė 19 m., neturėdama jokios verslo ar gamybos patirties. Ji taip pat neturėjo ir medicininio išsilavinimo. Tam, kad būtų lengviau pritraukti investuotojus, į savo vadovų komandą ji pritraukė labiau visuomenei žinomus asmenis (pvz., politikus), bet ne tuos, kurie turėjo patirties ir kompetencijų, reikalingų sėkmingam Theranos idėjos įgyvendinimui.

Theranos istorija pamoko, kad steigėjai turėtų ieškoti visų pirma savo srities specialistų, dar geriau, jei jie žino ir išmano daugiau už pačius steigėjus, meta iššūkius, kelia klausimus ir ieško sprendimų. Žinomi vardai lengviau pritraukia dėmesį, bet neturėdami specifinių žinių jie neišvystys startuolio idėjos, ypač jei ji yra sudėtinga ir reikalaujanti specialios kompetencijos. Kita vertus, investuotojai kaskart turėtų įvertinti komandos  tinkamumą – ar jie turi pakankamai žinių, ar faktiškai išmano tą sritį ir, jei reikia, padėti startuoliams su tinkamu komandos sutelkimu.

Theranos komanda taip pat pasižymėjo ir gan toksiška, nepasitikėjimu ir uždarų durų politika grįsta aplinka. Skyriai buvo atskirti, bendravimas tarp jų praktiškai neegzistavo. Tik labai nedidelė darbuotojų dalis turėjo informacijos, kuri leido matyti bent kiek aiškesnę startuolio padėtį. Darbuotojai, keliantys klausimus ar abejones, buvo atleidžiami, jiems būdavo grasinama nebandyti viešai atskleisti apie Theranos problemas. Tokia slaptumu ir bauginimu grįsta valdysena padėjo Theranos steigėjai ilgus metus kurti melu grįstą istoriją apie jos kuriamą revoliuciją turėjusį sukelti produktą.

Tad sekanti pamoka steigėjams yra kurti bendradarbiavimu ir skaidrumu grįstą darbo kultūrą. Tik taip visos komandos padės verslui judėti ta pačia kryptimi. Tuo pačiu investuotojai turėtų įvertinti, startuolio organizaciją, kaip ji veikia, kas ir kam atsakingas, kaip priimami sprendimai, ir t.t.

Atlikite namų darbus – nepasiduosite įdomios vizijos impulsui

Apibendrinant, steigėjams ir investuotojams lengva pasiduoti įdomios vizijos impulsui. Tačiau investavimas turi savo įprastinius etapus (planavimas, patikrinimas ir t.t.). Šie procesai buvo primiršti Theranos istorijos atveju. Nors Theranos nesėkmę užprogramavo pati steigėja su nerealiais ir perdėtais pažadais, investuotojai, nesilaikydami įprastinių taisyklių, patys prisidėjo prie savo finansinės nesėkmės. Kad netaptų tokių pasakų kaip Theranos herojais, investuotojai turėtų nepamiršti atlikti savo namų darbų: surinkti informaciją apie startuolį, jo steigėjus, pasitelkti ekspertus šiai informacijai išanalizuoti, atsakingai įvertinti įžvelgiamas problemas (pvz., kompetencijų trūkumas, geros valdysenos spragos, aplaidi apskaita ar pan.), jei toliau einama į sandorį – nustatyti, kaip tos problemos bus sprendžiamos (tą galima aptarti ir pačioje investavimo sutartyje, o investicijos išmokėjimą sieti su problemų išsprendimu), pasirengti tinkamus investavimo dokumentus (su steigėjų patvirtinimais ir garantijomis, su jų pareiga teikti informaciją investuotojams, gauti investuotojų pritarimą svarbiausiems klausimams ir pan.).

Investuotojai taip pat turėti išlikti aktyvūs po investavimo raundo (dalyvauti posėdžiuose, domėtis, kelti klausimus, dalintis savo patirtimi). Tuo tarpu startuoliai ir steigėjai turėti būti atviri su investuotojais, pasitikėti ir bendradarbiauti su jais. Jie turėtų pateikti investuotojams visą jų prašomą informaciją, atidžiai susipažinti su investavimo dokumentais (su savo pareigomis, pateikiamas patvirtinimais apie įmonę, jos veiklą, finansus ir pan.), atidžiai dalinti pažadus, nebijoti prašyti patarimų ir mokytis iš investuotojų, burti kompetentingą ir darnią komandą.