Eksperto įžvalga ginče dėl prekių ženklo teisių „Auksinės kopos“

Mūsų vadovaujanti teisininkė Julija Beldeninovienė Verslo Žinių portale komentuoja naują Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ginče dėl teisių į prekių ženklą „Auksinės kopos”.

Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos sprendimą – papildomai prie pirmosios instancijos tenkintų ieškovo reikalavimų įpareigoti atsakovą pakeisti pavadinimą ir perleisti domeną tenkino pirmosios instancijos teismo atmestą ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovui vykdomojoje komercinėje veikloje bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė remdamasis tuo, kad nebuvo konstatuoti ieškovo kaip prekių ženklo savininko teisių pažeidimas bei atsakovo nesąžiningi konkurencijos veiksmai ieškovo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, konstatavo ieškovo teisių į prekių ženklą „Auksinės kopos“ pažeidimą ir tuo remiantis nusprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti uždrausti atsakovui vykdant komercinę veiklą bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“.

Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ieškovo kaip prekių ženklų savininko teisių pažeidimo nebuvimo pagrindė tuo, kad nedidelio laipsnio panašumas tarp paslaugų, kurioms registruotas ieškovo prekių ženklas, ir atsakovo vykdomos veiklos nėra pakankamas vartotojų žymenų klaidinamam panašumui, ir, atitinkamai, teisių į prekių ženklą pažeidimui konstatuoti (tuo tarpu net ir labai nedidelio laipsnio panašumo dėl šalių veiklos (operacijos su nekilnojamuoju turtu pajūryje) užtenka konstatuoti ieškovo teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimą). Tačiau apeliacinės instancijos teismas priėjo priešingos išvados: jis konstatavo, jog tokio panašumo, koks yra tarp paslaugų, kurioms registruotas ieškovo prekių ženklas, ir atsakovo vykdomos veiklos, pakanka atsakovo pavadinimo klaidinamam panašumui į ieškovo prekių ženklą konstatuoti, nes yra aukštas ginčo žymenų panašumo laipsnis.

Tokia apeliacinio teismo išvada atitinka nuosekliai Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) formuojamą praktiką: sprendžiant dėl prekių ženklo ir juridinio asmens klaidinamo panašumo, visuomenės klaidinimo galimybė (ne faktinis klaidinimas); o toks vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal visumą reikšmingų bylos aplinkybių; turi būti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panašumas, o išvada dėl suklaidinimo galimybės daroma įvertinus šių aspektų tarpusavio santykį. Paprastais žodžiais, turi būti vertinamas žymenų panašumas bei prekių/paslaugų, kurioms registruotas prekių ženklas, ir veiklos, kurią vykdo juridinis asmuo, panašumas ir šių veiksnių tarpusavio priklausomybė. Todėl vertinant supainiojimo galimybę mažas prekių/paslaugų, kurioms registruotas prekių ženklas, ir veiklos, kurią vykdo juridinis asmuo, panašumo laipsnis gali būti kompensuojamas dideliu prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo panašumo laipsniu (būtent aukšto ginčo žymenų panašumo laipsnio pagrindu Lietuvos apeliacinio teismo aptariamojoje byloje ir konstatavo, jog atsakovo juridinio asmens pavadinimas yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą).

Pagal Lietuvos teismų ir ESTT formuojamą praktiką, žymenų panašumas vertinamas žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vienas iš reikšmingų veiksnių, sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės, yra ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis. Prekių ženklo skiriamasis požymis nustatomas, visų pirma, pagal to prekių ženklo savybes, įskaitant tai, ar jame yra (arba nėra) elementų, apibūdinančių prekes ar paslaugas, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas. Nuo prekių ženklo skiriamosios (identifikacinės) funkcijos „stiprumo“, be kita ko, priklauso atitinkamo pramoninės nuosavybės objekto teisinės apsaugos „ribos“; vadinamojo stipraus prekių ženklo (sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio) atveju kitų prekių ženklų panašumo vertinimas bus griežtesnis negu prekių ženklų, sudarytų iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio; tam tikro panašumo riba, kurią bus leidžiama „peržengti“ kitiems subjektams priklausantiems prekių ženklams, savo teises ginančio „stipraus“ bei „silpno“ prekių ženklo atveju bus skirtinga. Atsakovas aptariamojoje byloje gynėsi, jog Lietuvoje veikia daugybė įmonių, naudojančių žodžių junginį „auksinės kopos“ savo pavadinime, savo veikloje ir savo poilsio objektams žymėti. Šis žodžių junginys Lietuvoje yra žinomas labai seniai ir siejamas ne su kokiu nors konkrečiu objektu, o su daugybe poilsio objektų Lietuvos pajūryje, todėl žodžių junginys „auksinės kopos“ negali būti laikomas stipriu dominuojančiu elementu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog žodžių junginys „auksinės kopos“ yra vienintelis ir dominuojantis ieškovo prekių ženklo elementas, todėl nėra aktualu, ar jis yra stiprus ar silpnas, nes remiantis Lietuvos teismų ir ESTT formuojama praktika net ir silpną skiriamąjį požymį turintis ženklo elementas gali turėti įtakos vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę dėl dviejų pramoninės nuosavybės objektų panašumo, jeigu jis yra dominuojantis ženklo elementas. Aukštas ieškovo prekių ženklo ir atsakovo juridinio asmens pavadinimo panašumo laipsnis Lietuvos apeliacinio teismo buvo konstatuotas remiantis aukštu semantiniu ginčo žymenų panašumu – atsakovo juridinio asmens pavadinimas skiriasi nuo ieškovo prekių ženklo „auksinės kopos“ tik papildomu žodžiu „Nida“, kuris nesukuria esminio reikšminio skirtumo nuo ieškovo prekių ženklo, kadangi tiek auksinės kopos, tiek Nida semantine prasme siejama su vienintele Lietuvos vieta – pajūriu.

Kalbant apie apeliacinio teismo tenkintą ieškovo reikalavimą uždrausti atsakovui bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“ atsakovo veikloje, pažymėtina, jog žodžių junginys „auksinės kopos“ yra dažnai vartojamas kalboje ne tik ieškovo veiklos kontekste, bet apskritai kalbant apie pajūrį, kopas ir vasarą. Todėl diskutuotina, ar uždraudimas atsakovui apskritai bet kokia forma naudoti tokį žodžių junginį veikloje, nėra per platus ir ar nebūtų tikslingiau tokį draudimą tikslinti susiejant jį su žodžių junginio „auksinės kopos“ naudojimu kaip atsakovo verslo identifikatoriais (pavyzdžiui, ant apartamentų komplekso kaip komplekso pavadinimą, ant reklaminių dokumentų nurodant apartamentų komplekso pavadinimą ir pan.).

Teismo sprendimas ir vėl parodo, kaip svarbu prieš registruojant naują įmonę ir pasirenkant domeną, per kurį bus reklamuojama/vykdoma įmonės veikla, patikrinti, ar nėra užregistruota panašaus pavadinimo įmonių, užsiimančiu tapačia ar panašia veikla, taip pat ar nėra užregistruota panašių arba tapačių prekių ženklų panašioms paslaugoms ar su įmonės veikla susijusioms prekėms žymėti. Geriau šiame etape pasikonsultuoti su teisininkais, kurie padėtų įsivertinti visas galimas rizikas, nes netinkamas rizikų įvertinimas gali brangiai kainuoti – teismuose dažnai prašoma ne tik pakeisti juridinio asmens pavadinimą, perduoti domeną, uždrausti naudoti atitinkamą žymenį veikloje, bet ir atlyginti nuostolius, patirtus dėl klaidinamai panašaus juridinio asmens pavadinimo, domeno neteisėto naudojimo.

Pilną straipsnį kviečiame skaityti ČIA.