Kuo rizikuoja rangovai, viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkdami neišviešintus subtiekėjus?

Vykdant viešojo pirkimo sutartis praktikoje dažnai susiduriama su situacijomis, kai dalį ar visus darbus atlieka arba paslaugas teikia ne pats tiekėjas, o jo pasitelkti subtiekėjai, kurie nebuvo išviešinti nei viešojo pirkimo procedūrų metu, nei po viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Neišviešindami subtiekėjų rangovai dažnai pamiršta įvertinti riziką, kad gali tekti ne tik susitaikyti su vienašaliu viešojo pirkimo sutarties nutraukimu dėl tiekėjo kaltės bei pareiga atlyginti perkančiosios organizacijos patirtą žalą, tačiau ir su diskvalifikacija iš viešųjų pirkimų trejiems metams.

Prievolė išviešinti subtiekėjus

Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 88 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog perkančioji organizacija turi reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. VPĮ 88 str. 4 d. numatyta, kad sudarius pirkimo sutartį, tačiau ne vėliau negu pirkimo sutartis pradedama vykdyti, tiekėjas įsipareigoja perkančiajai organizacijai pranešti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus, kontaktinius duomenis ir jų atstovus.

Kitaip tariant, Tiekėjui Pirkimo procedūrų metu ar iki viešojo pirkimo sutarties vykdymo pradžios neišviešinus subtiekėjų, Tiekėjas viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu neturi teisės pasitelkti subtiekėjų ir viešojo pirkimo sutarties objektu esančius darbus turi atlikti savarankiškai, t.y. savo jėgomis. Atskiri reikalavimai subtiekėjų pasitelkimui, keitimui ir išviešinimui taip pat gali būti nustatyti ir viešojo pirkimo sąlygose ir / ar viešojo pirkimo sutartyje. Todėl tiekėjui pavedus atlikti darbus ar suteikti paslaugas neišviešintam subtiekėjui, būtų pažeidžiamas VPĮ 88 str. bei konkrečios viešojo pirkimo sutarties nuostatos.

Kas gresia neišviešinus subtiekėjų?

Nors tiekėjo įsipareigojimų perdavimas neišviešintiems subtiekėjams laikytinas tiek VPĮ 88 str. nuostatų, tiek ir tiekėjo sutartinių įsipareigojimų pažeidimu, VPĮ atsakomybė už tokį VPĮ ir viešojo pirkimo sutarties nuostatų pažeidimą tiesiogiai nėra numatyta.

Tuo tarpu nustačius, jog tiekėjo neišviešintų subtiekėjų pasitelkimas viešojo pirkimo sutarties vykdymo etape yra laikytinas sutarties pažeidimu ir siekiant įvertinti iš to kylančias pasekmes, turi būti nustatyta, ar toks pažeidimas gali būti kvalifikuojamas esminiu sutarties pažeidimu, ar ne.

Tuo atveju, jei toks sutarties pažeidimas būtų laikomas esminiu (sutartyje gali būti numatyta tokia sąlyga), perkančioji organizacija turėtų teisę: 1) vienašališkai nutraukti sutartį dėl tiekėjo kaltės; 2) įtraukti tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą (VPĮ 91 str.); 3) reikalauti atlyginti visus patirtus nuostolius.

Tuo atveju, jei toks sutarties pažeidimas nebūtų laikomas esminiu, perkančioji organizacija negalėtų vienašališkai nutraukti sutarties, tačiau tiekėjui galėtų kilti nuostolių atlyginimo pareiga tuo atveju, jei sutartis yra neįvykdyta ar vykdoma netinkamai.

Svarbu, kad tuo atveju, jeigu tiekėjo pasitelkti subtiekėjai sutartį įvykdė, t.y. sutarties objektu esančius darbus atliktų arba paslaugas suteiktų tinkamai ir laiku, o neišviešintų subtiekėjų pasitelkimas nebūtų laikomas esminiu pažeidimu, perkančiajai organizacijai nepatyrus jokių nuostolių, tiekėjui negali kilti nei jų atlyginimo pareiga, nei įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašus grėsmė.

Taigi, didelė neigiamų pasekmių neišviešinus subtiekėjų rizika tiekėjui iš esmės tenka tuo atveju, kai subtiekėjų neišviešinimas laikomas esminiu viešojo pirkimo sutarties pažeidimu. Tokiu atveju tiekėjas rizikuoja ne tik vienašaliu viešojo pirkimo sutarties nutraukimu dėl tiekėjo kaltės bei pareiga atlyginti perkančiosios organizacijos patirtą žalą, tačiau ir pateikimu į nepatikimų tiekėjų sąrašą. 

Advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotas teisininkas Matas Malijonis